Ingos duona:
"<..>kol šiltos, tai kaip bet koks mielinis reikalas - gardi. Atvėsusi... am. Nežinau, gal ką ne taip padariau, nors lyg ir labai tiksliai laikiaus instrukcijų, bet ji tapo gumine ir užsimaniau eit parduotuvėn batono. Nekartosiu."
Štai ką iškepė Jolita:
"Tikrai puiki duona, tiek šilta, tiek atvėsusi, puikia tinka ir tradiciškiems pusryčiams su kiaušiniais, pomidorais ir agurkais, tiek užkandžiui su alyvuogėm ar sūriu, ar vakarienei su kokiu troškiniu. Tiesa man kažkodėl nesigavo tinkamai padaryti įspaudus, tiek bandžiau su pirštais, tiek su šakute, bet pakilus ir iškepus jų tiesiog neliko. <..> Na bet yra tie pagražinimai ar ne, tai visiškai nekeičia skonio. Taigi jei yra įkvėpimas ar arabiškas įkvėpimas atėjo, tai tikrai puikus receptas tradiciškai duonai."
"Duoną kepiau pagal receptą, tik vietoje medaus naudojau klevų sirupą. Kaip ir kitiems bandžiusiems, man ji taip pat gavosi guminė, bet skani. Tešla buvo minkšta, tačiau papildomų miltų nedėjau, nes kuo ji minkštesnė, tuo skanesnė duona. Didesnių nuotykių gamindama nepatyriau. Pusę porcijos suvalgėme vienu prisėdimu, šeimai patiko. Kepti didesnio kiekio neverta, nes pastovėjusi taps neįkandama."
Agnės bandymas:
"Taigi, maišiau miltus, kildinau mieles ir laukiau laukiau laukiau.... Kai duona jau buvo iškepusi, mano vyras turėjo išeiti iš namų, taip kad kartu visi nebepapusryčiavome. Žodžiu, duonos kepimas kol kas ne man. Per ilgai visas mielių kilimo procesas vyksta. Gal kada nors, kai nebebus namie mažų vaikų ir galima bus vos atsikėlus užmaišyti tešlą (dabar pirma reikia aptarnauti, panešioti patį svarbiausią šeimos narį). Arba jei kada sugalvosiu įsigyti duonkepę. Arba jei tektų apsigyventi toli nuo parduotuvių ir kepyklų. O gal tiesiog viduje turi subresti duonos kepimui. Matyt aš dar nesubrendau. Recepte sezamus pakeičiau į juodgrūdes (tiesiog aš jas labiau mėgstu). Duoną kepiau iš pusės produktų kiekio, taigi gavosi dvi duonelės. Vieną tuoj pat suvalgiau pusryčiams. "
O štai ką iškepė Viktorija...
"Deja, kepimas vyko nelabai sklandžiai. Pradėjusi maišyti tešlą, supratau, kad buvusios šaldytuve šviežios mielės perrūgo… Dėjau sausas, bet jų pakelis jau kurį laiką (na gerai, jau kokį pusmetį) stovėjo atidarytas… Todėl mano tešlai sunkiai sekėsi kilti (o dar ir speltos miltai prie to prisidėjo)… Bet duonelė vis tiek gavosi pakankamai minkšta ir skani. Kepiau tik pusę porcijos, todėl ji dar šilta su sviestu dingo akimirksniu. Manau, eksperimentą dar kartosiu, bet jau su geromis mielėmis ;)"
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą