Ir kas gi nemėgsta plikytų riestainių? Kaip smagu per Kaziuko mugę nusipirkti girliandą barankų ir kramsnoti vaikštant ir žiūrinėjant amatininkų darbus! Bet kaip nemalonu kai jos būna padžiūvusios... Tad siūlau pasigaminti patiems šviežutėlių, skanutėlių, plikytų riestainėlių. Nuotrauką maloniai sutiko paskolinti Sonatina. Ačiū jai! Pamaniau, kad užteks nuotraukų ieškoti tarp užsienio blogų, juk ir savo padangėje turime kulinarijos asų!
Reikės:
6-8 puodelių duoninių miltų,
4 VŠ sausų mielių,
6 VŠ cukraus arba šviesaus medaus,
2 AŠ druskos,
3 puodelių karšto vandens,
Šlakelio augalinio aliejaus,
4,5 L vandens,
3-5 VŠ cukraus,
Kelios saujos kukurūzų miltų.
Gaminimas
Mielių tikrinimas:
Į maišymo dubenį įpilkite 3 puodelius karšto vandens. Vanduo turi būti karštas, bet ne per karštas – toks, kad nekentėdami galėtume išlaikyti pirštus kelias sekundes. Suberkite cukrų arba sudėkite medų ir išmaišykite pirštais arba metaline šluotele, kol cukrus (medus) ištirps. Suberkite mieles ir išmaišykite, kad ištirptų.
Palaukite apie 10 minučių, kol mielės atgis ir pradės augti. Tai mielių „tikrinimas“, kad įsitikintume jų gyvybingumu. Jei šį etapą praleisite, gali būti, kad pradėsite gaminti riestainius su negyvomis mielėmis ir jie gausis kieti. Mielės yra geros, jei pradeda putoti ir skleisti salsvą, lengvai primenantį alų, kvapą.
Tešlos gaminimas:
Į mielių ir vandens mišinį suberti apie 3 puodelius miltų, druską ir pradėti maišyti. Geriausia tai daryti rankomis, kad pajaustumėte tešlos konsistenciją. Jeigu rankų teptis nenorite, galite maišyti mediniu šaukštu. Įmaišius 3 puodelius miltų, tešla turi pradėti darytis tiršta. Toliau miltų dėti po pusę puodelio ir, po kiekvienos porcijos, prieš dedant daugiau miltų, gerai išmaišyti. Kuo tirštesnė darosi tešla, tuo mažiau dėti miltų vienu kartu.
Tešlą minkyti dideliame plačiame dubenyje arba ant švaraus, sauso, plokščio paviršiaus. Pabarstyti dubenį arba minkymo paviršių sauja miltų ir pradėti minkyti. Jei tešla limpa prie rankų ar paviršiaus, įberti truputį miltų. Minkyti tol, kol tešla taps graži ir stangri. Tam gali prireikti 8-10 minučių. Ji bus gana elastinga, bet sunki ir kietesnė negu įprasta duonos tešla. Kita vertus ji neturi būti ir per sausa, ji turi lengvai išsitempti neplyšdama.
Tešlą sudėti į lengvai aliejumi pateptą dubenį ir uždengti švariu drėgnu rankšluosčiu. Pavartykite tešlą dubenyje, kad visas kamuolys pasidengtu plonu aliejaus sluoksneliu. Tai padės jai neišdžiūti.
Padėti dubenį į šiltą, bet nekarštą vietą, kurioje nėra skersvėjų. Palikite kilti kol tūris padvigubės. Idealiausia temperatūra mielėms kilti yra 25 laipsniai.
Kol tešla kyla užvirinti 4,5 L vandens. Kai vanduo beveik užvirs, suberti cukrų ir sumažinti ugnį tiek, kad vanduo lengvai burbuliuotų – jo paviršius turi beveik nejudėti.
Kai tešla pakils, išversti ją ant stalviršio, pakumščiuoti ir greitai padalinti į tiek dalių, kiek riestainių norite gauti. Iš šio kiekio išeina apie 12. Riestainius formuoti galima dviem būdais. Pirmuoju būdu tešlos kamuoliukas suplojamas, jo viduryje pirštu padaroma skylė ir tešla „išverčiama“ per ją.
Antruoju būdu iš tešlos padaromas ilgas ritinėlis – „gyvatė“ ir sujungiami jo kraštai. Šis būdas keblesnis, nes galus reikia sulipdyti labai kruopščiai, kad jie neatsiskirtų verdant.
Įkaitinti orkaitę iki 200 laipsnių C.
Kai visi riestainiai suformuoti, leisti jiems 10 minučių „pailsėti“. Jie pradės po truputį kilti. Idealiu atveju jų tūris padidės ketvirčiu. Tada riestainius po 2-3 mesti į karštą vandenį. Žiūrėti, kad jų puode nebūtų per daug.
Pirmiausia riestainiai turi nugrimzti į puodo dugną, tada išplaukti į paviršių. Riestainiai gali ir nenugrimzti pilnai, o plūduriuoti. Jei taip nutiktų, jų tekstūra labiau primins duoną, o ne plikytą riestainį.
Riestainiui išplaukus į paviršių pavirti apie 3 minutes, tada apversti kiaurasamčiu ir virti dar 3 minutes. Po to riestainius išgriebti iš vandens ir sudėti ant švaraus virtuvinio rankšluosčio. Dėl vandenyje esančio cukraus riestainiai turi gautis dailūs ir žvilgantys. Taip išvirti visus riestainius.
Dvi kepimo skardas pabarstyti kukurūzų miltais, sudėti į jas paruoštus riestainius ir pašauti į karštą orkaitę. Kepti apie 25 minutes. Tada išimti iš orkaitės, apversti ir kepti dar 10 minučių. Tai padės išvengti „plokščiapadžių“ riestainių.
Išėmus iš orkaitės ataušinti ant grotelių. Nebandyti perpjauti riestainių kol pilnai neatauš! Karštų riestainių minkštimas kaip vata ir bjauriai pjaunasi.
Riestainių paviršių galima barstyti kuo tik norite: sezamo, moliūgo ar saulėgrąžų sėklomis, aguonomis, riešutais, avižomis ir t.t.
Barstyti reikia prieš kepant. Tuomet kai riestainiai bus sudėti į skardą, aptepti jų paviršių kiaušinio, išplakto su 3 VŠ ledinio vandens, plakiniu ir pabarstyti norimu priedu.
Recepto šaltinis: What's for lunch honey?
Naudinga nuoroda: Riestainių formavimas ir kepimas
2009 m. rugsėjo 13 d., sekmadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
11 komentarų:
Man toks pavasariškas šis receptas - būtent dėl asociacijų su Kaziuko muge :) Bet gal reikės pabandyti išsikepti, kad iki mugės kepimo įgūdžius išlavinčiau :)
bandžiau. Nelabai man pavyko. Tai toks klausimas tada: kas tie duoniniai miltai?
Mielas iššūkis, būtinai išmėginsiu :) O dėl duonos miltų, spėju, bus pirmos rūšies miltai, tokie, kaip ir kepant ciabatą http://kepejaibestabdziu.blogspot.com/2009/06/ciabatta-italiska-slepete.html, tada lyg ir išsiaiškinom, kad tai yra 812d tipo miltai. Aš su jais ir mėginsiu :)
nes su tais, kur aš bandžiau [extra] nieko nesigavo ;D
Super...as kepu namuciuose prancuziskas bandeles arba batonus...ir dar kasjega, kad galima suvyniojus i filija jau iskeptas deti i saldymo kamera...ir netiketiems sveciams atvykus staigiai ikisti i orkaite pasildyti ir silda, svepenti duonute ant stalo...o jeigu dar su sviesteliu...mmmm...nuostabu.
RŪTULIUKAS:O duoniniu miltu esu maciusi pirkti, bet niekada nepirkau...dar kazkokiam el., puslapy maciau pirkti irgi.Manau, cia gal su kazkokiu sausu raugu jie...ar ne?
hm...as visada kepu su ekstra miltais... bet gal prancuzikai duonai ir kitokiai to pakanka...nebutini specialus duoniniai ar raugai sausi ir pan.hm...idomu...ciabata tai meginsiu kepti...nors italijoj pas mama ragavau...bet kepsiu..he tik nezinau kada. Beje pasigirsiu patekau i pusfinali Susitikime virtuveje IKI...viskas buvo juoko forma, nes susilazinau su drauge,o dabar apeme idomumas kas is musu dvieju parduos daugiau gaminiu :)vat ka reiskia susilazinti...che che che...
na va maniškiai riestainėliai
Manieji:
http://skanuseksperimentai.blogspot.com/2009/10/plikyti-riestainiai-kepejai-be-stabdziu.html
Geriau vėliau nei niekada :) Manieji: http://zalia-varna.livejournal.com/38347.html
Artėjant Kaziuko mugės savaitgaliui atradome šį "Plikytų riestainių" receptą. Vakar išsikepėm ir šiandien nuo ryto skanaujame su sviestuku :) Gardu, bet iki tobulumo dar kažko trūksta. Todėl noriu pasitarti. Miltus naudojau 812 D. Tik va kaip su tomis puodelių talpomis. Užsienyje sauso ir skysto produkto matavimo kiekis puodeliais skiriasi. Ar šiuo atveju kalbant apie miltų ir vandens kiekį reikėtų turėti omeny tą patį saiko kiekį? Puodelis tai kiek tų ml,a?
Vilma,
Gaminant pagal receptą, visus produktus reikia matuoti tuo pačiu puodeliu, kurio talpa yra 237 ml. O dar geriau nusipirkti matavimo indą sugraduotą puodeliais ir nebus vargo sukant galvą su perskaičiavimais.
Aš asmeniškai turiu ir puodelius, ir svarstykles, todėl, kad ir koks būtų receptas, man galvos niekada "neskauda". ;)
Sėkmės!
Rašyti komentarą