Vasara vasara vasaraaaa! Saulėtos dienos veja viena kitą, žiū, vienas savaitgalis šen, kitas ten, o tada atostogos, o tada, o tada... Ar ir jums atrodo, kad vasara greičiausiai iš visų metų laikų prabėga?..
Ir kaip vasarą sutariate su virtuve? Ar užsukate tik greitai susimakaluoti salotų, ar sukiojatės ir ilgėliau?
Liepos mėnesio iššūkį meta prie mūsų tik ką prisijungusi Agnė. Atrodo, vėl nusimato nemažai darbo bicepsams - bet, esame užtikrinti,- verta! Štai ką pasakoja Agnė:
Ilgai galvojau, ką galėčiau pasiūlyti iššūkiui. Pati dažnai darau patiekalus iš turkų virtuvės, nes ištekėjau už turko. Bet Lietuvoje būtų sunku rasti kai kurių produktų, reikalingų tiems patiekalams, kuriuos norėčiau išbandyti. Gyvenu Vokietijoje, todėl vis pavartau vokiškus žurnalus maisto tema. Šį kartą norėčiau pasiūlyti iššūkiui Vienos štrudelį. Na tai austriškas patiekalas, ne vokiškas. Bet jį galima rasti dažnoj vokiečių kavinėj. Sunkiausia yra padaryti ploną štrudelio tešlą. Manau, kad jos niekas namie ir nebedaro, nes galima nusipirkti šaldytą štrudelio tešlą. Bet su šaldyta tešla nebeliktų iššūkio. Štrudelio įdarų būna įvairių. Aš paėmiau štrudelio su varškės įdaru receptą iš savo mėgstamo žurnalo "Lecker". Neabejoju, kad galima rasti ir kitokių variacijų štrudelio tema.
Čia yra išsamus paaiškinimas su nuotraukomis.
O štai pats receptas:
Štrudeliui reikės:
1 kg varškės (20 % riebumo)
100 g razinų
5-6 š. romo
50 g + 2 š. + 125 g sviesto
250 g + truputis miltų
druskos
1 š. aliejaus
vanilės ankštis
150 g cukraus
3 kiaušinių
4-5 š. maltų džiūvėsių
cukraus pudros apibarstymui
Į kiaurasamtį įdėti merlinį audinį, į jį suberti varškę ir palikti nuvarvėti per naktį. (Mano pastaba - varškė Vokietijoje kur kas skystesnė, todėl lietuviškos varškės aš imčiau mažiau nei kilogramą ir palikčiau nuvarvėti porai valandų.)
Razinas nuplauti ir pamerkti valandai į romą.
Išlydyti 50g sviesto. Pridėti miltus, 1/8 litro drungno vandens, žiupsnį druskos ir išminkyti viską kol gausis elastinga tešla. Tešlą rankom minkyti ir vis daužyti į stalą (5-10 min), kol ji pasidarys minkšta. Suformuoti rutulį, aptepti aliejumi. Tešlos rutulį įdėti į dubenį, nuplautą karštu vandeniu, uždengti ir palikti ilsėtis valandą.
Nuvarvinti razinas.
Išlydyti du šaukštus sviesto. Prapjauti vanilės ankštį ir nuskrebenti viduj esančią vanilę. Nuvarvintą varškę sumaišyti su sviestu, vanile, cukrumi, kiaušiniais ir razinomis.
Stalą padengti švariu rankšluosčiu, jį apibarstyti miltais. Ant jo kiek įmanoma ploniau iškočioti tešlą. Stengtis iškočioti stačiakampę formą (30x40 cm). Iškočiojus tešlą pakišti delnus po ja (delnai žiūri apačion) ir atsargiai tampyti tešlą su išorine delnų dalimi.
Ištirpinti 125 g sviesto. Tešlą aptepti šiuo sviestu ir apibarstyti maltais džiūvėsėliais.
Varškės masę užtepti ant trumposios tešlos pusės paliekant 2 cm nuo krašto (pagal nuotrauką bus aišku, kaip). Tešlos kraštus užlenkti, kad jie uždengtų varškę ir aptepti sviestu. Tešlą suvynioti į štrudelį.
Įkaitinti orkaitę iki 200 oC (su ventiliatoriumi iki 175 oC). Skardą padengti kepimo popieriumi.
Štrudelį patiesti ant kepimo popieriaus, viršutinę jo pusę 5-6 kartus skersai įpjauti (tik tešlos sluoksnį). Aptepti išlydytu sviestu.
Štrudelį kepti 45-50 min.
Kepant karts nuo karto aptepti išlydytu sviestu.
Prieš patiekiant apibarstyti cukraus pudra. Valgyti dar šiltą.
Prie štrudelio labai tinka ledai arba plakta grietinėlė.
Recepto ir nuotraukos šaltinis: http://www.lecker.de/backen/kuchen/bildergalerie-2205953-kuchen-backen/Topfenstrudel-backen-so-geht-s.html
2012 m. birželio 30 d., šeštadienis
Birželio mėnesio apžvalga
Na ką - atšilo oras, prasidėjo sodai kaimai ežerai?
Jau bijojome, kad neatsiras drąsuolių, priėmusių iššūkį. Bet štai - ir ne vienas!
Pirmiausia - Astos, iššūkio autorės, vyšniomis nusagstytas krokembušas:
"Labai mėgstu plikytus pyragėlius ir šokoladą, o štai čia – du viename. Ir dar taip gražiai atrodo! Pripažinkime, juk vaizdas taip pat turi didelę įtaką mūsų skonio vertinimui. Tačiau tai tikrai toli gražu ne vien vaizdas – jei man užrištų akis ir nematyčiau, ką valgau, vis tiek prašyčiau dar vieno… ir dar… dar… Nes pyragėliai gausiai skanūs, kremai neriebūs, desertas tiesiog tirpsta burnoje. Skaniausias visiems ragavusiems pasirodė vanilinis kremas – šie buvo išieškoti ir suvalgyti patys pirmieji, iš karto. Nors šokoladiniai ir kavos kremo pyragėliai sunyko tik šiek tiek lėčiau."
Julė dalinasi savuoju bėdžiumi:
"Viskas, kas galėjo nepavykti, nepavyko. <..> Bet galų gale viskas baigėsi gerai, t.y., paklijavau, pastačiau, nugapavom, sušlamštėm. Šeimynai patiko, man truputį vienatonis – saldu ir saldu – bet čia mano dažniausias priekaištas desertams, tad. Neįdaryti pyragėlai tai tikrai tikrai gardūs – čia tie traškūs plikyti sausainėliai, minkštų receptas – čia. Dar gaminčiau? Sau veikiausiai ne, bet šeimoje turime plikytų dalykų mylėtojų, tad nežinia, nežinia.."
Jolitos kalva:
"<..> tačiau plokštesni pyragėliai, būtų daug lygiau ir gražiau susiklijavę į bokštą. Na bet juk skoniui tai įtakos neturi. O skanu, tai tikrai, tiek prancūzams, tiek lietuviams, o ir plikyti pyragėliai, taip pat ir jų giminaitis profiterole yra vos ne dar vienas nacionalinis turkų desertas, jų galima nusipirkti visur, plikyti pyragėliai arba eklerai paprastai čia būna 'paskandinti' šokoladiniame padaže, o įdaras būna paprastas vanilinis arba bananų skonio. <..> O tai iš ties geras desertas, nes produktai tikrai paprasti, galima pavaišinti daug valgančių, o gamyba užima tikrai neperdaug laiko, ir viską galima daryti su pertraukėlėm."
Prie mūsų tik ką prisijungusi Agnė dalinasi savo variantu:
"Aš galvojau, kad sunkiausia bus padaryti kremą pyragėliams - ten daug trynių ir juos vis reikia plakti, plakti, plakti... Cha, pasirodo visai ne. Sunkiausia man buvo surinkti bokštą iš jau padarytų plikytų pyragėlių. Taigi, pačiais pyragėliais likau patenkinta, o štai bokšto rinkime man dar reikia tobulintis ir tobulintis. Arba kitą sykį darysiu tiesiog pyragėlius, be jokių bokštų. <..> Nežiūrint į nesėkmingą bokšto lipdymą, pyragėliai išėjo skanūs ir greitai susivalgė."
Ingos vanilinis-šokoladinis džiaugsmas:
"<..> suvalgymo laikas buvo atvirkščiai proporcingas gaminimo laikui. Krokembušas tiesiog padarė poooookšt-bum ir sprogo ant stalo - net nelabai saldumyninis M. raitė vieną po kito. Man irgi patiko, tik, am, kitąsyk bandysiu karamelinę glazūrą, nes šokolado mano gomuriui tenai nereikėjo. Va. "
Pirmiausia - Astos, iššūkio autorės, vyšniomis nusagstytas krokembušas:
"Labai mėgstu plikytus pyragėlius ir šokoladą, o štai čia – du viename. Ir dar taip gražiai atrodo! Pripažinkime, juk vaizdas taip pat turi didelę įtaką mūsų skonio vertinimui. Tačiau tai tikrai toli gražu ne vien vaizdas – jei man užrištų akis ir nematyčiau, ką valgau, vis tiek prašyčiau dar vieno… ir dar… dar… Nes pyragėliai gausiai skanūs, kremai neriebūs, desertas tiesiog tirpsta burnoje. Skaniausias visiems ragavusiems pasirodė vanilinis kremas – šie buvo išieškoti ir suvalgyti patys pirmieji, iš karto. Nors šokoladiniai ir kavos kremo pyragėliai sunyko tik šiek tiek lėčiau."
Julė dalinasi savuoju bėdžiumi:
"Viskas, kas galėjo nepavykti, nepavyko. <..> Bet galų gale viskas baigėsi gerai, t.y., paklijavau, pastačiau, nugapavom, sušlamštėm. Šeimynai patiko, man truputį vienatonis – saldu ir saldu – bet čia mano dažniausias priekaištas desertams, tad. Neįdaryti pyragėlai tai tikrai tikrai gardūs – čia tie traškūs plikyti sausainėliai, minkštų receptas – čia. Dar gaminčiau? Sau veikiausiai ne, bet šeimoje turime plikytų dalykų mylėtojų, tad nežinia, nežinia.."
Jolitos kalva:
"<..> tačiau plokštesni pyragėliai, būtų daug lygiau ir gražiau susiklijavę į bokštą. Na bet juk skoniui tai įtakos neturi. O skanu, tai tikrai, tiek prancūzams, tiek lietuviams, o ir plikyti pyragėliai, taip pat ir jų giminaitis profiterole yra vos ne dar vienas nacionalinis turkų desertas, jų galima nusipirkti visur, plikyti pyragėliai arba eklerai paprastai čia būna 'paskandinti' šokoladiniame padaže, o įdaras būna paprastas vanilinis arba bananų skonio. <..> O tai iš ties geras desertas, nes produktai tikrai paprasti, galima pavaišinti daug valgančių, o gamyba užima tikrai neperdaug laiko, ir viską galima daryti su pertraukėlėm."
Prie mūsų tik ką prisijungusi Agnė dalinasi savo variantu:
"Aš galvojau, kad sunkiausia bus padaryti kremą pyragėliams - ten daug trynių ir juos vis reikia plakti, plakti, plakti... Cha, pasirodo visai ne. Sunkiausia man buvo surinkti bokštą iš jau padarytų plikytų pyragėlių. Taigi, pačiais pyragėliais likau patenkinta, o štai bokšto rinkime man dar reikia tobulintis ir tobulintis. Arba kitą sykį darysiu tiesiog pyragėlius, be jokių bokštų. <..> Nežiūrint į nesėkmingą bokšto lipdymą, pyragėliai išėjo skanūs ir greitai susivalgė."
Ingos vanilinis-šokoladinis džiaugsmas:
"<..> suvalgymo laikas buvo atvirkščiai proporcingas gaminimo laikui. Krokembušas tiesiog padarė poooookšt-bum ir sprogo ant stalo - net nelabai saldumyninis M. raitė vieną po kito. Man irgi patiko, tik, am, kitąsyk bandysiu karamelinę glazūrą, nes šokolado mano gomuriui tenai nereikėjo. Va. "
2012 m. gegužės 31 d., ketvirtadienis
Birželio iššūkis: Croquembouche
Ei, kas čia per oras už lango, a? Bandom prisišaukti saulę! O kas gi daugiau apie ją žinos jei ne Saulėtos virtuvės šeimininkė Asta. Žinome visi - jos virtuvėj gimsta tikrų tikriausi stebuklai! Tad ir šįsyk Asta siūlo tikrai ne kugelį kokį, o nei didelį nei mažą - krokembušą. Ką ką tokį, klausiat? Žodis Astai :):
Įtariu, kad iš manęs niekas nesitikėtų nesaldaus iššūkio, todėl nešokiruosiu – kaip visada, renkuosi tai, kas man patinka; tai, kas yra saldu ir skanu. Ir dar geriau – netgi prancūziška. Labai tikiuosi, kad patiks ir Jums – tai visi sužinosim lygiai po mėnesio.
Piece montée arba croque en bouche, išvertus iš prancūzų kalbos, reiškia „traškesį burnoje“. Kadangi šis desertas yra iššūkis ir man, vis dar nežinau, ar jis labai traškus, tačiau neabejoju, kad skonis mane (ir ne tik mane!) sužavės ir papirks. Ką jau bekalbėti apie įspūdingą deserto vaizdą – ne veltui Prancūzijoje piece montée yra populiarus vestuvių desertas.
Piece montée – kremu įdarytų plikytų pyragaičių bokštas. Recepte pateikiami trijų kremų variantai: vanilinio, šokoladinio ir kavos kremo. Galite rinktis vieną ar visus tris. Tradiciškai plikyti pyragaičiai yra sutvirtinami šokoladine arba karameline glazūra. Papuošti galite kaip tik geidžia širdis: tuo pačiu šokoladu ar karamele, riešutais, vaisiais ar net gėlėmis.
Na, ką? Kimbam į iššūkį, statom bokštą ir saldinam gyvenimą! :)
Piece montée (Croquembouche)
Vanilinis konditerinis kremas (Vanilla Crème Patissiere):
1 puodelis (225 ml) riebaus pieno
2 valg.š. kukurūzų miltų
6 valg.š. (100 g) cukraus
1 didelis kiaušinis
2 didelių kiaušinių tryniai
2 valg.š. (30 g) sviesto
1 arb.š. vanilės ekstrakto
1. Kukurūzų miltus sumaišykite su ¼ puodelio pieno.
2. Likusį pieną supilkite į puodą, suberkite cukrų. Maišydami kaitinkite ant vidutinio stiprumo ugnies, kol užvirs. Tuomet nuimkite nuo ugnies.
3. Kiaušinį įmuškite į kukurūzų miltų ir pieno mišinį ir išplakite.
4. Tuomet sudėkite kiaušinių trynius ir dar kartą išplakite.
5. Į kiaušinių masę supilkite trečdalį verdančio pieno. Pildami nuolat plakite, kad kiaušiniai, užpilti karštu pienu, “neišvirtų” ir nesušoktų į gabaliukus.
6. Likusį pieną vėl užvirinkite. Į verdantį pieną plona stovele, nuolat plakdami supilkite kiaušinių masę.
7. Nenustokite plakti, kol masė pavirs tirštu vientisu kremu ir ims virti. Šis žingsnis labai svarbus – jei nustosite plakti, kiaušiniai “išvirs” karštame piene.
8. Nuimkite puodą nuo ugnies. Įmaišykite sviestą ir vanilės ekstraktą.
9. Perdėkite kremą į dubenį, uždenkite plėvele ir dėkite į šaldytuvą.
Šokoladinis kremas (Chocolate Pastry Cream):
vanilinis konditerinis kremas
¼ puodelio (56 ml) pieno
0 g juodojo šokolado
1. Paruoškite vanilinį konditerinį kremą (žr. receptą aukščiau).
2. Nedideliame puodelyje užvirinkite pieną.
3. Nuimkite nuo ugnies ir įmaišykite smulkiai kapotą šokoladą.
4. Įmaišykite į ką tik paruoštą vanilinį konditerinį kremą.
5. Perdėkite kremą į dubenį, uždenkite plėvele ir dėkite į šaldytuvą.
Kavos kremas (Coffee Pastry Cream):
vanilinis konditerinis kremas
1 ½ arb.š. espresso miltelių
1 ½ arb.š. verdančio vandens
1. Paruoškite vanilinį konditerinį kremą (žr. receptą aukščiau).
2. Espresso užpilkite verdančiu vandeniu ir išmaišykite.
3. Įmaišykite į vanilinį konditerinį kremą kartu su sviestu ir vanilės ekstraktu (žr. vanilinio konditerinio kremo 8-ąjį žingsnį).
Pate a Choux (pyragaičiams; apie 28 vnt.):
¾ puodelio (175 ml) vandens
6 valg.š. (85 g) sviesto
¼ arb.š. druskos
1 valg.š. cukraus
1 puodelis (125 g) miltų
4 dideli kiaušiniai
Aptepimui:
1 kiaušinis žiupsnelis
druskos
1. Įkaitinkite orkaitę iki 220ºC temperatūros. Dvi kepimo skardas ištieskite kepimo popieriumi.
2. Paruoškite tešlą. Vidutinio dydžio puode sumaišykite vandenį, sviestą, druską ir cukrų. Kaitinkite ant vidutinio stiprumo ugnies, kartais pamaišydami, kol masė užvirs.
3. Masei užvirus, nuimkite puodą nuo ugnies ir iš karto įmaišykite miltus.
4. Dėkite puodą atgal ant ugnies ir kaitinkite nuolat maišydami, kol tešla atšoks nuo puodo kraštų ir „sušoks“ į vientisos tešlos rutulį.
5. Perdėkite tešlą į dubenį.
6. Po vieną įmuškite kiaušinius ir po kiekvieno išplakite masę iki vientisos konsistencijos.
7. Paruoštą tešlą sudėkite į konditerinį maišelį su apvaliu antgaliu.
8. Ant kepimo popieriaus išspauskite apie 2,5 cm. pločio ir 2,5 cm. aukščio pyragėlius. Kiekvieno jų viršų drėgnais pirštais šiek tiek suplokite – iškepę pyragėliai turi būti kuo apvalesni.
9. Pyragėlių viršų aptepkite kiaušiniu, išplaktu su žiupsneliu druskos.
10. Kepkite įkaitintoje orkaitėje apie 10 minučių, kol taps gražiai auksinės spalvos. Tuomet sumažinkite temperatūrą iki 180ºC temperatūros ir kepkite dar apie 20 minučių, kol visiškai iškeps.
11. Iškepusius pyragėlius išimkite ant grotelių ir atvėsinkite.
12. Pyragėlius per naktį galite palaikyti sandariame inde. Kai būsite pasiruošę „statyti“ piece montée, atsargiai pradurkite kiekvieno pyragėlio apačią. Konditeriniu antgaliu visus pyragėlius pripildykite paruoštu kremu ir išdėliokite ant kepimo popieriaus lakšto. Kol paruošite glazūrą, įdarytus pyragėlius laikykite šaldytuve.
Piece montée pastatymui ir sutvirtinimui galite rinktis vieną iš galimų variantų: šokoladinę arba karamelinę glazūrą.
Šokoladinė glazūra
200 g smulkiai kapoto geriausios kokybės šokolado
1. Ištirpinkite šokoladą mikrobangų krosnelėje arba ant garų vonelės.
2. Reguliariai pamaišykite.
3. Šokoladui išsilydžius iki vientisos lygios konsistencijos, nedelsiant surinkite piece montée.
Karamelinė glazūra
1 puodelis (225 g) cukraus
½ arb.š. citrinos sulčių
1. Cukrų ir citrinos sultis maišykite puode su metaliniu virtuvės šaukštu, kol masė primins šlapią smėlį.
2. Puodą su cukrumi ir citrinos sultimis statykite ant vidutinio stiprumo ugnies.
3. Nemaišydami kaitinkite tol, kol cukrus prie puodo kraštų ims tirpti, o vidurys – garuoti.
4. Kaitinkite toliau, retkarčiais pamaišydami, kol cukrus taps skaidrus, gintarinės spalvos.
5. Nedelsiant nuimkite nuo ugnies ir puodą įstatykite į dubenį su šaltu vandeniu.
6. Paruoštą karamelę naudokite nedelsiant.
Piece Montée surinkimas
Iš šaldytuvo išimkite paruoštus pyragėlius. Pasiruoškite didelę lėkštę ar padėklą. Kiekvieną pyragėlį įmerkite į glazūrą ir glauskite pyragėlius šalia vienas kito, formuodami bokštą. Visų pirma ant pasirinkto pagrindo sudėliokite bokšto pagrindą, tuomet – antrąjį sluoksnį, mažesnį už pirmą, ir t.t. Svarbu: piece montée pagrindas, t.y. apatinis sluoksnis, neturėtų būti didesnio skersmens nei 20 cm. Kai surinksite piece montée, papuoškite jį likusia glazūra, vaisiais, riešutais, gėlėmis, karamele ar kuo tik norite.
Skanaus!
Piece montée (Croquembouche)
Vanilinis konditerinis kremas (Vanilla Crème Patissiere):
1 puodelis (225 ml) riebaus pieno
2 valg.š. kukurūzų miltų
6 valg.š. (100 g) cukraus
1 didelis kiaušinis
2 didelių kiaušinių tryniai
2 valg.š. (30 g) sviesto
1 arb.š. vanilės ekstrakto
1. Kukurūzų miltus sumaišykite su ¼ puodelio pieno.
2. Likusį pieną supilkite į puodą, suberkite cukrų. Maišydami kaitinkite ant vidutinio stiprumo ugnies, kol užvirs. Tuomet nuimkite nuo ugnies.
3. Kiaušinį įmuškite į kukurūzų miltų ir pieno mišinį ir išplakite.
4. Tuomet sudėkite kiaušinių trynius ir dar kartą išplakite.
5. Į kiaušinių masę supilkite trečdalį verdančio pieno. Pildami nuolat plakite, kad kiaušiniai, užpilti karštu pienu, “neišvirtų” ir nesušoktų į gabaliukus.
6. Likusį pieną vėl užvirinkite. Į verdantį pieną plona stovele, nuolat plakdami supilkite kiaušinių masę.
7. Nenustokite plakti, kol masė pavirs tirštu vientisu kremu ir ims virti. Šis žingsnis labai svarbus – jei nustosite plakti, kiaušiniai “išvirs” karštame piene.
8. Nuimkite puodą nuo ugnies. Įmaišykite sviestą ir vanilės ekstraktą.
9. Perdėkite kremą į dubenį, uždenkite plėvele ir dėkite į šaldytuvą.
Šokoladinis kremas (Chocolate Pastry Cream):
vanilinis konditerinis kremas
¼ puodelio (56 ml) pieno
0 g juodojo šokolado
1. Paruoškite vanilinį konditerinį kremą (žr. receptą aukščiau).
2. Nedideliame puodelyje užvirinkite pieną.
3. Nuimkite nuo ugnies ir įmaišykite smulkiai kapotą šokoladą.
4. Įmaišykite į ką tik paruoštą vanilinį konditerinį kremą.
5. Perdėkite kremą į dubenį, uždenkite plėvele ir dėkite į šaldytuvą.
Kavos kremas (Coffee Pastry Cream):
vanilinis konditerinis kremas
1 ½ arb.š. espresso miltelių
1 ½ arb.š. verdančio vandens
1. Paruoškite vanilinį konditerinį kremą (žr. receptą aukščiau).
2. Espresso užpilkite verdančiu vandeniu ir išmaišykite.
3. Įmaišykite į vanilinį konditerinį kremą kartu su sviestu ir vanilės ekstraktu (žr. vanilinio konditerinio kremo 8-ąjį žingsnį).
Pate a Choux (pyragaičiams; apie 28 vnt.):
¾ puodelio (175 ml) vandens
6 valg.š. (85 g) sviesto
¼ arb.š. druskos
1 valg.š. cukraus
1 puodelis (125 g) miltų
4 dideli kiaušiniai
Aptepimui:
1 kiaušinis žiupsnelis
druskos
1. Įkaitinkite orkaitę iki 220ºC temperatūros. Dvi kepimo skardas ištieskite kepimo popieriumi.
2. Paruoškite tešlą. Vidutinio dydžio puode sumaišykite vandenį, sviestą, druską ir cukrų. Kaitinkite ant vidutinio stiprumo ugnies, kartais pamaišydami, kol masė užvirs.
3. Masei užvirus, nuimkite puodą nuo ugnies ir iš karto įmaišykite miltus.
4. Dėkite puodą atgal ant ugnies ir kaitinkite nuolat maišydami, kol tešla atšoks nuo puodo kraštų ir „sušoks“ į vientisos tešlos rutulį.
5. Perdėkite tešlą į dubenį.
6. Po vieną įmuškite kiaušinius ir po kiekvieno išplakite masę iki vientisos konsistencijos.
7. Paruoštą tešlą sudėkite į konditerinį maišelį su apvaliu antgaliu.
8. Ant kepimo popieriaus išspauskite apie 2,5 cm. pločio ir 2,5 cm. aukščio pyragėlius. Kiekvieno jų viršų drėgnais pirštais šiek tiek suplokite – iškepę pyragėliai turi būti kuo apvalesni.
9. Pyragėlių viršų aptepkite kiaušiniu, išplaktu su žiupsneliu druskos.
10. Kepkite įkaitintoje orkaitėje apie 10 minučių, kol taps gražiai auksinės spalvos. Tuomet sumažinkite temperatūrą iki 180ºC temperatūros ir kepkite dar apie 20 minučių, kol visiškai iškeps.
11. Iškepusius pyragėlius išimkite ant grotelių ir atvėsinkite.
12. Pyragėlius per naktį galite palaikyti sandariame inde. Kai būsite pasiruošę „statyti“ piece montée, atsargiai pradurkite kiekvieno pyragėlio apačią. Konditeriniu antgaliu visus pyragėlius pripildykite paruoštu kremu ir išdėliokite ant kepimo popieriaus lakšto. Kol paruošite glazūrą, įdarytus pyragėlius laikykite šaldytuve.
Piece montée pastatymui ir sutvirtinimui galite rinktis vieną iš galimų variantų: šokoladinę arba karamelinę glazūrą.
Šokoladinė glazūra
200 g smulkiai kapoto geriausios kokybės šokolado
1. Ištirpinkite šokoladą mikrobangų krosnelėje arba ant garų vonelės.
2. Reguliariai pamaišykite.
3. Šokoladui išsilydžius iki vientisos lygios konsistencijos, nedelsiant surinkite piece montée.
Karamelinė glazūra
1 puodelis (225 g) cukraus
½ arb.š. citrinos sulčių
1. Cukrų ir citrinos sultis maišykite puode su metaliniu virtuvės šaukštu, kol masė primins šlapią smėlį.
2. Puodą su cukrumi ir citrinos sultimis statykite ant vidutinio stiprumo ugnies.
3. Nemaišydami kaitinkite tol, kol cukrus prie puodo kraštų ims tirpti, o vidurys – garuoti.
4. Kaitinkite toliau, retkarčiais pamaišydami, kol cukrus taps skaidrus, gintarinės spalvos.
5. Nedelsiant nuimkite nuo ugnies ir puodą įstatykite į dubenį su šaltu vandeniu.
6. Paruoštą karamelę naudokite nedelsiant.
Piece Montée surinkimas
Iš šaldytuvo išimkite paruoštus pyragėlius. Pasiruoškite didelę lėkštę ar padėklą. Kiekvieną pyragėlį įmerkite į glazūrą ir glauskite pyragėlius šalia vienas kito, formuodami bokštą. Visų pirma ant pasirinkto pagrindo sudėliokite bokšto pagrindą, tuomet – antrąjį sluoksnį, mažesnį už pirmą, ir t.t. Svarbu: piece montée pagrindas, t.y. apatinis sluoksnis, neturėtų būti didesnio skersmens nei 20 cm. Kai surinksite piece montée, papuoškite jį likusia glazūra, vaisiais, riešutais, gėlėmis, karamele ar kuo tik norite.
Skanaus!
Gegužės mėnesio apžvalga
Pirmasis mūsų nesaldus iššūkis, regisi, įveiktas! Štai kaip mums pasisekė...
Pirmiausia, žinoma, - iššūkio autorės Jolitos borėkas:
" <..> Ir mano nuostabai gavosi labai skanus borekas, pats gaminimo procesas buvo daug paprastesnis. nei įsivaizdavau, ir tikrai skonis gavosi visai kaip parduotuvėje, tik ne taip atrodė. Aš pasirinkau orkaitėje kepimo būdą, todėl viduryje kepimo neapverčiau, tačiau tikrai reikėjo tai padaryti, kad viršus būtų gražiai susiformavės, nes dabar jis gavosi gana sausokas ir nelabai išvaizdus. Jei kada vėl sugalvosiu ( greičiausiai tik nuvažiavus į Lietuvą) kepti, tai tikrai įdėjus į orkaitę, po kokių 20 minučių lėkštės pagalba apversiu, ir tada toliau kepsiu dar kokias 20-30 min. O šiaip tikrai puikus kepinys tinkantis tiek pusryčiams tiek vakarienei, todėl ir greitai buvo suvalgytas. Skanu!"
O štai - Julės variantas su daržovėmis:
" <..> Labai gardi – kiek bijojau, kad bus sausa dėl n sluoksniu tešlos (ypač kai neiškočioju taip plonai kaip turkiškos moterys iš video), bet ne ne ne, viskas puikiai išėjo – lakštai liko kažkaip teisingai drėgni. Beje, gaminau iš pusės normos (apačioje – jau perkirptas pusiau receptas), kad paskiau savaitei pietų neliktų :)
Man gausiai patiko viršutinis sluoksnis, kuris išėjo toks gardžiai gardžiai traškus ir visaip kaip teisingas. Ir šiaip, ir šiaip, truputį cackos yra – naminiai makaronai visgi… – bet tikrai smagus pasigaminimas savaitgaliui. Šimtu procentų rekomenduoju ,)"
Indrė ir Ineta į iššūkį kibo drauge ir patiekia šaunų rikota ir žalumynais įdarytą borėką.
Ineta sako:
"Tešla buvo nuostabi. Tokia glotni, lengvai kočiojama ir net tampoma (dar prieš pat virimą patampiau lakštus iki idealaus plonumo, nes gi praktikos tai nuo šimtalapio turiu :))
Įdarus ruošti galite įvairius(apkepintą faršą su svogūnais ar špinatus su fermentiniu arba fetos sūriu). Nors kaip Jolita sako, kad dažniausiai naudojamas balto sūrio ir petražolių įdaras. O aš pateikiu tokį, kokį ruošėme mes. Beje, patiekalas buvo tikrai labai skanus!"
Indrė dalinasi:
"Puikus patiekalas - skanus, sotus ir paliekantis vietos fantazijai. Ne veltui Su böreğı vadinamas turkiškaja lazanija.
Tešla nuostabi - ne veltui jau kitą dieną iš jos gaminau virtinius. <..> Nenaudojom margarino, tik sviestą. <..> Rekomenduoju išbandyti ir įsitikinti, kad jis nėra sudėtingas, tačiau labai skanus ;)"
Asta savo pasakiškoje saldžiojoje virtuvėje kepė beveik tradicinį variantą:
"Nesausas, sotus ir skanus patiekalas. Fetos ir špinatų įdaras man čia labai patiko, manau, tikrai labiau nei būtų patikęs paprastos varškės įdaras. Nes fetos sūris sūresnis, gerokai išraiškingesnio skonio, todėl puikiai gelbėjo net kelis sluoksnius tešlos lakštelių be jokių pertepimų (išskyrus sviestą, žinoma, kurio tikrai negalima pamiršti – kitaip pyragas nebus nei drėgnas, nei gražus, nei toks skanus). Be to, perskaičiusi iššūkį, tikrai tikėjausi gerokai pavargti, tačiau viskas vyko daug lengviau, nei galėjau įsivaizduoti. Ir tikrai greičiau. <..> tešla tampėsi lengvai, buvo pakankamai minkšta, paklusti, bet neplyšo. Taigi, apibendrinam – šio iššūkio išsigąsti tikrai neverta. Drąsiai galite bandyti atrasti Turkijos skonius savo virtuvėje."
Vilmos kepinys:
"Teko pasikrapštyti su kočiojimais, bet rezultatas nenuvylė. Labai patiko dirbti su šia tešla, o ir iškepus ji buvo skani net be įdaro.
Įdarą dariau daržovių ir fetos, tačiau kitą kartą dėčiau daugiau įvairių sūrių ir žalumynų. <..> Turiu pripažinti, kad šis iššūkis man buvo tikras iššūkis, nes siaubingai nemėgstu kočioti - tai baisiausias darbas virtuvėje. Buvo puiki proga pasitreniruoti <..>. Taigi, viskas buvo ne taip baisu, kaip atrodė iš pradžių."
Savo borėgu dalinasi Inga:
"man patiko! Sugyventinis sakė, jog panašu į skrylius, aš palinksėjau galva ir sakiau, aha, aha, tik geriau. Ir, pasirodo, prisiruošti ją gamint truko kokius septynissyk ilgiau nei minkyt-kočiot-virt-sluoknsniuot-kept-valgyt. Gaminsiu vėl. Būtinai"
Ar tavo gardumyno čia nėra? Siųsk nuorodą į issukiai@gmail.com!
Įdomu - ką gi gaminsime birželį?...
Pirmiausia, žinoma, - iššūkio autorės Jolitos borėkas:
" <..> Ir mano nuostabai gavosi labai skanus borekas, pats gaminimo procesas buvo daug paprastesnis. nei įsivaizdavau, ir tikrai skonis gavosi visai kaip parduotuvėje, tik ne taip atrodė. Aš pasirinkau orkaitėje kepimo būdą, todėl viduryje kepimo neapverčiau, tačiau tikrai reikėjo tai padaryti, kad viršus būtų gražiai susiformavės, nes dabar jis gavosi gana sausokas ir nelabai išvaizdus. Jei kada vėl sugalvosiu ( greičiausiai tik nuvažiavus į Lietuvą) kepti, tai tikrai įdėjus į orkaitę, po kokių 20 minučių lėkštės pagalba apversiu, ir tada toliau kepsiu dar kokias 20-30 min. O šiaip tikrai puikus kepinys tinkantis tiek pusryčiams tiek vakarienei, todėl ir greitai buvo suvalgytas. Skanu!"
O štai - Julės variantas su daržovėmis:
" <..> Labai gardi – kiek bijojau, kad bus sausa dėl n sluoksniu tešlos (ypač kai neiškočioju taip plonai kaip turkiškos moterys iš video), bet ne ne ne, viskas puikiai išėjo – lakštai liko kažkaip teisingai drėgni. Beje, gaminau iš pusės normos (apačioje – jau perkirptas pusiau receptas), kad paskiau savaitei pietų neliktų :)
Man gausiai patiko viršutinis sluoksnis, kuris išėjo toks gardžiai gardžiai traškus ir visaip kaip teisingas. Ir šiaip, ir šiaip, truputį cackos yra – naminiai makaronai visgi… – bet tikrai smagus pasigaminimas savaitgaliui. Šimtu procentų rekomenduoju ,)"
Indrė ir Ineta į iššūkį kibo drauge ir patiekia šaunų rikota ir žalumynais įdarytą borėką.
Ineta sako:
"Tešla buvo nuostabi. Tokia glotni, lengvai kočiojama ir net tampoma (dar prieš pat virimą patampiau lakštus iki idealaus plonumo, nes gi praktikos tai nuo šimtalapio turiu :))
Įdarus ruošti galite įvairius(apkepintą faršą su svogūnais ar špinatus su fermentiniu arba fetos sūriu). Nors kaip Jolita sako, kad dažniausiai naudojamas balto sūrio ir petražolių įdaras. O aš pateikiu tokį, kokį ruošėme mes. Beje, patiekalas buvo tikrai labai skanus!"
Indrė dalinasi:
"Puikus patiekalas - skanus, sotus ir paliekantis vietos fantazijai. Ne veltui Su böreğı vadinamas turkiškaja lazanija.
Tešla nuostabi - ne veltui jau kitą dieną iš jos gaminau virtinius. <..> Nenaudojom margarino, tik sviestą. <..> Rekomenduoju išbandyti ir įsitikinti, kad jis nėra sudėtingas, tačiau labai skanus ;)"
Asta savo pasakiškoje saldžiojoje virtuvėje kepė beveik tradicinį variantą:
"Nesausas, sotus ir skanus patiekalas. Fetos ir špinatų įdaras man čia labai patiko, manau, tikrai labiau nei būtų patikęs paprastos varškės įdaras. Nes fetos sūris sūresnis, gerokai išraiškingesnio skonio, todėl puikiai gelbėjo net kelis sluoksnius tešlos lakštelių be jokių pertepimų (išskyrus sviestą, žinoma, kurio tikrai negalima pamiršti – kitaip pyragas nebus nei drėgnas, nei gražus, nei toks skanus). Be to, perskaičiusi iššūkį, tikrai tikėjausi gerokai pavargti, tačiau viskas vyko daug lengviau, nei galėjau įsivaizduoti. Ir tikrai greičiau. <..> tešla tampėsi lengvai, buvo pakankamai minkšta, paklusti, bet neplyšo. Taigi, apibendrinam – šio iššūkio išsigąsti tikrai neverta. Drąsiai galite bandyti atrasti Turkijos skonius savo virtuvėje."
Vilmos kepinys:
"Teko pasikrapštyti su kočiojimais, bet rezultatas nenuvylė. Labai patiko dirbti su šia tešla, o ir iškepus ji buvo skani net be įdaro.
Įdarą dariau daržovių ir fetos, tačiau kitą kartą dėčiau daugiau įvairių sūrių ir žalumynų. <..> Turiu pripažinti, kad šis iššūkis man buvo tikras iššūkis, nes siaubingai nemėgstu kočioti - tai baisiausias darbas virtuvėje. Buvo puiki proga pasitreniruoti <..>. Taigi, viskas buvo ne taip baisu, kaip atrodė iš pradžių."
Savo borėgu dalinasi Inga:
"man patiko! Sugyventinis sakė, jog panašu į skrylius, aš palinksėjau galva ir sakiau, aha, aha, tik geriau. Ir, pasirodo, prisiruošti ją gamint truko kokius septynissyk ilgiau nei minkyt-kočiot-virt-sluoknsniuot-kept-valgyt. Gaminsiu vėl. Būtinai"
Ar tavo gardumyno čia nėra? Siųsk nuorodą į issukiai@gmail.com!
Įdomu - ką gi gaminsime birželį?...
2012 m. gegužės 3 d., ketvirtadienis
Gegužės iššūkis: Su böreğı
Laukėme, laukėme ir sulaukėme – po kovos ir balandžio saldumynų gardumynų, Jolita meta mums tikrų tikriausią iššūkį – Turkišką lazanijos pusbrolį, Su böreğı. Ne ne, ne čebureką iš kioskelio ant ratų, o Su böreğı su tradiciniu balto sūrio ir petražolių įdaru. Gaminimas – tikras iššūkis: atsiraitosime rankoves, kočiosime tešlą ir stebėsime, kaip pučiasi pučiasi pučiasi rankų raumenys :) Daugiau apie receptą pasakoja pati Jolita... Su böreğı / Vandens borekas Su böreğı yra Turkiška klasika, kaip ir Italijoje lazanija. Tiesą sakant, Su böreğı galėtume pavadinti Turkiškąja lazanija. Paprastai Su böreğı valgoma pusryčių metu prie kitų daugybės pusryčių patiekalų arba kartu su popietine arbatėle. Ypač dažnai gaminama moterėlių pasisėdėjimų metu, vadinamų ‘gün’, kur aptariamos savaitės naujienos, geriama arbata, valgomi užkandžiai, o pabaigoje dar ruošiama ir Turkiška kava bei buriama iš kavos tirščių. Aš nesu kepusi Su böreğı, bet kartais nusiperku parduotuvėse ar kavinukėse. Kas kartą valgydama mąstau pabandyti pasigaminti namuose, tik visada nugali tinginys, juk galiu bet kada nusipirkti ir nereiks tiek vargti. Tačiau norisi palavinti plonos tešlos kočiojimo gebėjimus ir pabandyti pasigaminti Su böreğı namuose. Ieškant geriausio recepto, užkliuvo daugelyje turkiškų tinklaraščių netikslūs receptai, nes moterėlės taip ir parašo - ‘tiek, kiek reikia miltų’, o jau kiek reikia, tenka patiems spręsti. Šis receptas yra kurtas pagal daugelį šaltinių. Kai kur nededama jogurto, tačiau dedama daugiau vandens, kai kur naudojami tik kiaušiniai ir miltai ( lyg itališkų makaronų tešlai), tačiau gaminimo metodas yra vienodas – daug plonyčių lakštų tešlos sluoksniuojami su sviestu ir įdaromi sūriu. Viršutinis ir apatinis lakštai neverdami, o viduriniai lakštai trumpai apverdami vandenyje.
Nuotraukos kaip gaminti:
http://serpilyemekte.blogcu.com/su-boregi/6489273
ir čia:
http://hobisepeti.blogspot.com/2008/07/su-brei.html
Čia yra video kaip surinkti su boreka:
http://www.uzmantv.com/su-boregi-nasil-yapilir
Su böreğı
Tešlai
4 kiaušiniai
100 ml vandens
50 ml natūralaus jogurto
4 st. miltų
2 valg. š. aliejaus
1 arb. š. druskos
Įdarui
apie 300gr balto sūrio ar fetos
saujelės petražolių
Dar reikės
150gr margarino
3 valg. š. sviesto
Tešlai virti
3,5 l vandens
2 valg. š. druskos
Pagaminti tešlą - kiaušinius, vandenį, jogurtą ir druką sumaišyti dideliame dubenyje, tada supilti miltus ir išminkyti tešlą. Ji turi būti gana kietoka. Palikti tešlą pastovėti 30min.
Padalinti tešlą į 11-12 gabalėlių. Kiekvieną gabalėlį iškočioti iki labai plono apskritimo.
Užvirinti 3,5 l vandens, įdėti 2 valg. š. druskos. Šalia pasiruošti didelį šalto vandens dubenį. Metalinę kepimo formą ištepti tirpintu sviestu ir margarinu. Dėti pirmą iškočiotos tešlos lakštą. Apšlakstyti 2 valg. š. sviesto ir margarino mišinio. Kitą tešlos lakštą dėti į verdantį vandenį 1 minutei, tada ištraukus greitai dėti į šaltą vandenį. Ištraukti, rankomis nusausinti vandenį, dėti į kepimo indą ant nevirto lakšto. Vėl apšlakstyti 2 valg. š. sviesto ir margarino mišinio. Taip kartoti ( 1 minutę verdam, dedam į šaltą vandenį, nusausiname ir apšlakstome sviesto ir margarino mišiniu) su 5 lakštais. Visus juos dėti vieną ant kito į kepimo indą. Nereikia jų tiesiai iškloti, gali būti susirangę.
Kai kepimo inde sudėti 6 tešlos sluoksniai ( 1 nevirtas ir 5 apvirti), tada apibarstyti pjaustytom petražolėm ir trupintu sūriu. Toliau sudėti kitus 5 apvirtus tešlos sluoksnius, kas kartą apšlankstant sviesto ir margarino tirpiniu. Paskutinį sluoksnį dėti nevirtą. Vėl apšlakstyti likusiu tirpintu sviestu ir margarinu.
Toliau galimi du kepimo būdai: 1. Kepti 200C orkaitėje, kol tiek viršus, tiek apačia apkeps, o vidus bus lyg lazanijos. 2. Dėti metalinę kepimo formą ant viryklės ir kepti sukinėjant, kol gražiai apačia apskrus. Tada, naudojant didelį padėklą, apversti, prieš tai vėl ištepus skardą sviestu.
P.S. Beje, įdarai gali būti įvairūs. Nors dažniausiai naudojamas balto sūrio ir petražolių įdaras, tačiau galite naudoti ir apkepintą faršą su svogūnais ar špinatus su fermentiniu arba fetos sūriu. Įdaro gali būti ir du sluoksniai. Kepimo forma turėtų būtu kuo didesnė - net 40cm skersmens, o jei tokios neturite, darykite daugiau sluoksnių arba mažinkite tešlos kiekį.
Nuotraukos kaip gaminti:
http://serpilyemekte.blogcu.com/su-boregi/6489273
ir čia:
http://hobisepeti.blogspot.com/2008/07/su-brei.html
Čia yra video kaip surinkti su boreka:
http://www.uzmantv.com/su-boregi-nasil-yapilir
Su böreğı
Tešlai
4 kiaušiniai
100 ml vandens
50 ml natūralaus jogurto
4 st. miltų
2 valg. š. aliejaus
1 arb. š. druskos
Įdarui
apie 300gr balto sūrio ar fetos
saujelės petražolių
Dar reikės
150gr margarino
3 valg. š. sviesto
Tešlai virti
3,5 l vandens
2 valg. š. druskos
Pagaminti tešlą - kiaušinius, vandenį, jogurtą ir druką sumaišyti dideliame dubenyje, tada supilti miltus ir išminkyti tešlą. Ji turi būti gana kietoka. Palikti tešlą pastovėti 30min.
Padalinti tešlą į 11-12 gabalėlių. Kiekvieną gabalėlį iškočioti iki labai plono apskritimo.
Užvirinti 3,5 l vandens, įdėti 2 valg. š. druskos. Šalia pasiruošti didelį šalto vandens dubenį. Metalinę kepimo formą ištepti tirpintu sviestu ir margarinu. Dėti pirmą iškočiotos tešlos lakštą. Apšlakstyti 2 valg. š. sviesto ir margarino mišinio. Kitą tešlos lakštą dėti į verdantį vandenį 1 minutei, tada ištraukus greitai dėti į šaltą vandenį. Ištraukti, rankomis nusausinti vandenį, dėti į kepimo indą ant nevirto lakšto. Vėl apšlakstyti 2 valg. š. sviesto ir margarino mišinio. Taip kartoti ( 1 minutę verdam, dedam į šaltą vandenį, nusausiname ir apšlakstome sviesto ir margarino mišiniu) su 5 lakštais. Visus juos dėti vieną ant kito į kepimo indą. Nereikia jų tiesiai iškloti, gali būti susirangę.
Kai kepimo inde sudėti 6 tešlos sluoksniai ( 1 nevirtas ir 5 apvirti), tada apibarstyti pjaustytom petražolėm ir trupintu sūriu. Toliau sudėti kitus 5 apvirtus tešlos sluoksnius, kas kartą apšlankstant sviesto ir margarino tirpiniu. Paskutinį sluoksnį dėti nevirtą. Vėl apšlakstyti likusiu tirpintu sviestu ir margarinu.
Toliau galimi du kepimo būdai: 1. Kepti 200C orkaitėje, kol tiek viršus, tiek apačia apkeps, o vidus bus lyg lazanijos. 2. Dėti metalinę kepimo formą ant viryklės ir kepti sukinėjant, kol gražiai apačia apskrus. Tada, naudojant didelį padėklą, apversti, prieš tai vėl ištepus skardą sviestu.
P.S. Beje, įdarai gali būti įvairūs. Nors dažniausiai naudojamas balto sūrio ir petražolių įdaras, tačiau galite naudoti ir apkepintą faršą su svogūnais ar špinatus su fermentiniu arba fetos sūriu. Įdaro gali būti ir du sluoksniai. Kepimo forma turėtų būtu kuo didesnė - net 40cm skersmens, o jei tokios neturite, darykite daugiau sluoksnių arba mažinkite tešlos kiekį.
2012 m. gegužės 1 d., antradienis
Balandžio mėnesio apžvalga
Oho, kaip greit laikas lekia! Net nepastebėjom, kaip atėjo paskutinis pavasario mėnuo.. Bet per jį, žinote, visai įdomių darbų nuveikėm. Plovėm langus, iš visų pakampių rinkom per žiemą užsigulėjusius daiktus daiktelius.. Ir vykdėm Indrės iššūkį. Štai kaip mums sekės.
Iššūkį pasiūliusios Indrės variantas: "Net nežinau kodėl jį pasirinkau kaip iššūkį. Turbūt dėl kitokio biskvito? Man jis pasirodė turėsiantis būti nuostabiai purus ir skanus. Neklydau - po pagaminimo jo neliko per 15 minučių VISO."
Inga suskubo savąjį pyragą paskelbti pirmoji:
"gardus, bet antrąsyk nekepčiau. Jis tiesiog, am, ne mano skonio. Mėgstu daugiasluoksnius ir _šlapius_ tortus, o šitas - toks labiau keksas (nes biskvitas gryn gryn keksinės tešlos) su grietinėle ir vyšniom. O keksus aš mėgstu valgyti be lėkštelės ir šakutės. Bet vis tiek - skanu."
Vilma dalijasi savo skanuoliu:
"Tortą pagaminti nebuvo sudėtinga, tačiau eilinį kartą įsitikinu, kad, įdėjus kakavos, biskvitas labai išsausėja. Pasimokiau, kad tortui papločius reikia sulaistyti, net jei nenurodyta, nes tortas man pasirodė sausokas. "
Ir Astos tortas - nepabūgusi bėdų su skrajojančiais biskvitais, iškepė tikrą gražuolį:
" Kakaviniai biskvitai, grietinėlė ir vyšnios – “Juodojo miško” klasika, kuri, matyt, lengvai atrastų kelią į daugelio žmonių širdis. Tai tikrai puikus skonių derinys. Ir į mano namuose desertą ragavusiųjų širdis, Viktorijos biskvitas, kelią, atrodo, taip pat surado. Purūs kakaviniai biskvitai, švelniai rūgštelėjęs vyšnių džemas ir saikingai saldi grietinėlė. Viskas puiku. Bet vis tik, gamindama antrą kartą, biskvitus rinkčiausi šiek tiek plonesnius (žinau, kad stori biskvitai – šio torto išskirtinumas, bet man jie buvo jau kiek per stori… na, bent truputį plonesnių norėtųsi). Ir grietinėlė, pirmą kartą tepant, man susitepė labai storu sluoksniu, o dar tas storas biskvitas ant viršaus, rezultatas – po valandėlės vienas nuo kito nuslydę sluoksniai… taigi, tepčiau atsargiai. Plonesniais sluoksneliais. Nors ir šįkart labai neblogai pavyko tortą “suremontuoti”, o valgiusiems tik skonis terūpėjo. Todėl viskas iš esmės tikrai gerai. Buvo skanu."
Julės mėginimas:
"..biskvitas išėjo žiauriai drėgnas ir begaliniai gardus, toks keksinis. Ir tada dar švelni grietinėlė, ir intensyviai saldžiarūgštės vyšnios (DĖMESIO: nebūkit žiopliai kaip aš ir patikrinkit, ar jūsų vyšnios tikrai be kauliukų. Just sayin’.) – šeimynai itin patiko. Tiek šokoladiniams, tiek ir nešokoladiniams žmonėms. Iš nupjautų biskvito viršūnėlių, likusios grietinėlės ir vyšnių susluoksniavau sluoksniuočius stiklinaitėse. Irgi gerai gerai!"
Ar nieko nepamiršom? Siųskite savo variantus į issukiai@gmail.com !!
Iššūkį pasiūliusios Indrės variantas: "Net nežinau kodėl jį pasirinkau kaip iššūkį. Turbūt dėl kitokio biskvito? Man jis pasirodė turėsiantis būti nuostabiai purus ir skanus. Neklydau - po pagaminimo jo neliko per 15 minučių VISO."
Inga suskubo savąjį pyragą paskelbti pirmoji:
"gardus, bet antrąsyk nekepčiau. Jis tiesiog, am, ne mano skonio. Mėgstu daugiasluoksnius ir _šlapius_ tortus, o šitas - toks labiau keksas (nes biskvitas gryn gryn keksinės tešlos) su grietinėle ir vyšniom. O keksus aš mėgstu valgyti be lėkštelės ir šakutės. Bet vis tiek - skanu."
Vilma dalijasi savo skanuoliu:
"Tortą pagaminti nebuvo sudėtinga, tačiau eilinį kartą įsitikinu, kad, įdėjus kakavos, biskvitas labai išsausėja. Pasimokiau, kad tortui papločius reikia sulaistyti, net jei nenurodyta, nes tortas man pasirodė sausokas. "
Ir Astos tortas - nepabūgusi bėdų su skrajojančiais biskvitais, iškepė tikrą gražuolį:
" Kakaviniai biskvitai, grietinėlė ir vyšnios – “Juodojo miško” klasika, kuri, matyt, lengvai atrastų kelią į daugelio žmonių širdis. Tai tikrai puikus skonių derinys. Ir į mano namuose desertą ragavusiųjų širdis, Viktorijos biskvitas, kelią, atrodo, taip pat surado. Purūs kakaviniai biskvitai, švelniai rūgštelėjęs vyšnių džemas ir saikingai saldi grietinėlė. Viskas puiku. Bet vis tik, gamindama antrą kartą, biskvitus rinkčiausi šiek tiek plonesnius (žinau, kad stori biskvitai – šio torto išskirtinumas, bet man jie buvo jau kiek per stori… na, bent truputį plonesnių norėtųsi). Ir grietinėlė, pirmą kartą tepant, man susitepė labai storu sluoksniu, o dar tas storas biskvitas ant viršaus, rezultatas – po valandėlės vienas nuo kito nuslydę sluoksniai… taigi, tepčiau atsargiai. Plonesniais sluoksneliais. Nors ir šįkart labai neblogai pavyko tortą “suremontuoti”, o valgiusiems tik skonis terūpėjo. Todėl viskas iš esmės tikrai gerai. Buvo skanu."
Julės mėginimas:
"..biskvitas išėjo žiauriai drėgnas ir begaliniai gardus, toks keksinis. Ir tada dar švelni grietinėlė, ir intensyviai saldžiarūgštės vyšnios (DĖMESIO: nebūkit žiopliai kaip aš ir patikrinkit, ar jūsų vyšnios tikrai be kauliukų. Just sayin’.) – šeimynai itin patiko. Tiek šokoladiniams, tiek ir nešokoladiniams žmonėms. Iš nupjautų biskvito viršūnėlių, likusios grietinėlės ir vyšnių susluoksniavau sluoksniuočius stiklinaitėse. Irgi gerai gerai!"
Ar nieko nepamiršom? Siųskite savo variantus į issukiai@gmail.com !!
2012 m. balandžio 1 d., sekmadienis
Balandžio mėnesio iššūkis - Viktorijos biskvitas
Po praėjusio mėnesio netikėtumų atsipučiame ir grįžtame į tradiciškesnę virtuvę. Šį sykį - saldumynas gardumynas, atskriejęs pas mus iš Britų salyno. Balandžio mėnesį Indrė siūlo ragauti
Pasiryžę?
Viktorijos biskvitas (Victoria sponge)
(nuotrauka Indrės)
Viktorijos biskvitas (kempinė) buvo pavadintas karalienės Viktorijos garbei, mat ji labai mėgo
purų pyragą su popiečio arbatėle. Tipiškas Viktorijos biskvitas būna su aviečių džemu ir plakta
grietinėle, o mano siūlomas variantas – šokoladinis biskvitas su vyšnių ir grietinėlės pertepimu.
Biskvitams
225 g sviesto (kambario temperatūros)
225 g cukraus
4 kiaušiniai (L ar XL dydžio)
210 g miltų (405D tipo)
1,5 arb. š. kepimo miltelių
žiupsnis druskos
2 kupini valg. š. kakavos (karčios)
Įdarui
Vyšnių džemui
1,5 puodelio šaldytų vyšnių be kauliukų
2 valg. š. citrinos sulčių
2/3 puodelio cukraus
4 valg š. kukurūzų krakmolo
70ml vandens
Grietinėlei
450ml grietinėlės (35% arba 36% riebumo)
2 pakeliai grietinėlės standiklio (nebūtinai)
3 valg. š. cukraus
pusės vanilės sėklyčių (arba 2 šaukšteliai vanilinio cukraus)
Sviestą išsukite su cukrumi iki purumo.
Muškite po vieną kiaušinį ir gerai išsukite.
Miltus sumaišykite su kepimo milteliais, druska ir kakava. Įmaišykite juos į sviesto masę.
Ištepkite dviejų 16-18cm skersmens atsegamų kepimo formų dugnus sviestu (netepti kraštų!).
Sukrėskite tešlą ir išlyginkite.
Kepkite 25-30 minučių iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje naudodami ir ventiliatoriaus funkciją jei
įmanoma.
Iškepusius papločius 5 minutes atvėsinkite skardoje, o vėliau palikite pilnai atvėsti ant grotelių. Jei
viršus per daug išsipūtė – nupjaukite.
Į nesvylantį puodą sudėkite vyšnias, citrinos sultis, cukrų, krakmolą ir vandenį. Gerai išmaišykite.
Kai užvirs, virkite apie 10 minučių, nuolat maišydami, kol sutirštės. Jei vyšnios labai rūgščios –
ragaukite, gal reikia daugiau cukraus.
Grietinėlę išplakite su cukrumi ir vanilės sėklytėmis. Jei planuojate tortą tiekti kitą dieną
rekomenduoju įdėti ir grietinėlės standiklio, kad ji neišskystų po sąlyčio su uogiene.
Torto surinkimas
Į lėkštę dėkite pirmąjį paplotį, ant viršaus krėskite vyšnių uogienės ir uždėkite pusę grietinėlės.
Uždėkite antrąjį paplotį ir papuoškite likusia grietinėle ir vyšniomis. Skanaus!
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)



