Liepos iššūkis: varškės štrudelis

Vasara vasara vasaraaaa! Saulėtos dienos veja viena kitą, žiū, vienas savaitgalis šen, kitas ten, o tada atostogos, o tada, o tada... Ar ir jums atrodo, kad vasara greičiausiai iš visų metų laikų prabėga?..
Ir kaip vasarą sutariate su virtuve? Ar užsukate tik greitai susimakaluoti salotų, ar sukiojatės ir ilgėliau?

Liepos mėnesio iššūkį meta prie mūsų tik ką prisijungusi Agnė. Atrodo, vėl nusimato nemažai darbo bicepsams - bet, esame užtikrinti,- verta! Štai ką pasakoja Agnė:

Ilgai galvojau, ką galėčiau pasiūlyti iššūkiui. Pati dažnai darau patiekalus iš turkų virtuvės, nes ištekėjau už turko. Bet Lietuvoje būtų sunku rasti kai kurių produktų, reikalingų tiems patiekalams, kuriuos norėčiau išbandyti. Gyvenu Vokietijoje, todėl vis pavartau vokiškus žurnalus maisto tema. Šį kartą norėčiau pasiūlyti iššūkiui Vienos štrudelį. Na tai austriškas patiekalas, ne vokiškas. Bet jį galima rasti dažnoj vokiečių kavinėj. Sunkiausia yra padaryti ploną štrudelio tešlą. Manau, kad jos niekas namie ir nebedaro, nes galima nusipirkti šaldytą štrudelio tešlą. Bet su šaldyta tešla nebeliktų iššūkio. Štrudelio įdarų būna įvairių. Aš paėmiau štrudelio su varškės įdaru receptą iš savo mėgstamo žurnalo "Lecker". Neabejoju, kad galima rasti ir kitokių variacijų štrudelio tema. 


Čia yra išsamus paaiškinimas su nuotraukomis. 


O štai pats receptas: 

Štrudeliui reikės: 
1 kg varškės (20 % riebumo) 
100 g razinų 
5-6 š. romo 
50 g + 2 š. + 125 g sviesto 
250 g + truputis miltų 
druskos 
1 š. aliejaus 
vanilės ankštis 
150 g cukraus 
3 kiaušinių 
4-5 š. maltų džiūvėsių 
cukraus pudros apibarstymui 

Į kiaurasamtį įdėti merlinį audinį, į jį suberti varškę ir palikti nuvarvėti per naktį. (Mano pastaba - varškė Vokietijoje kur kas skystesnė, todėl lietuviškos varškės aš imčiau mažiau nei kilogramą ir palikčiau nuvarvėti porai valandų.) 
Razinas nuplauti ir pamerkti valandai į romą. 
Išlydyti 50g sviesto. Pridėti miltus, 1/8 litro drungno vandens, žiupsnį druskos ir išminkyti viską kol gausis elastinga tešla. Tešlą rankom minkyti ir vis daužyti į stalą (5-10 min), kol ji pasidarys minkšta. Suformuoti rutulį, aptepti aliejumi. Tešlos rutulį įdėti į dubenį, nuplautą karštu vandeniu, uždengti ir palikti ilsėtis valandą. 
Nuvarvinti razinas. 
Išlydyti du šaukštus sviesto. Prapjauti vanilės ankštį ir nuskrebenti viduj esančią vanilę. Nuvarvintą varškę sumaišyti su sviestu, vanile, cukrumi, kiaušiniais ir razinomis. 
Stalą padengti švariu rankšluosčiu, jį apibarstyti miltais. Ant jo kiek įmanoma ploniau iškočioti tešlą. Stengtis iškočioti stačiakampę formą (30x40 cm). Iškočiojus tešlą pakišti delnus po ja (delnai žiūri apačion) ir atsargiai tampyti tešlą su išorine delnų dalimi. 
Ištirpinti 125 g sviesto. Tešlą aptepti šiuo sviestu ir apibarstyti maltais džiūvėsėliais. 
Varškės masę užtepti ant trumposios tešlos pusės paliekant 2 cm nuo krašto (pagal nuotrauką bus aišku, kaip). Tešlos kraštus užlenkti, kad jie uždengtų varškę ir aptepti sviestu. Tešlą suvynioti į štrudelį.
Įkaitinti orkaitę iki 200 oC (su ventiliatoriumi iki 175 oC). Skardą padengti kepimo popieriumi. 
Štrudelį patiesti ant kepimo popieriaus, viršutinę jo pusę 5-6 kartus skersai įpjauti (tik tešlos sluoksnį). Aptepti išlydytu sviestu. 
Štrudelį kepti 45-50 min. 
 Kepant karts nuo karto aptepti išlydytu sviestu. 
Prieš patiekiant apibarstyti cukraus pudra. Valgyti dar šiltą. 
Prie štrudelio labai tinka ledai arba plakta grietinėlė. 


Recepto ir nuotraukos šaltinis: http://www.lecker.de/backen/kuchen/bildergalerie-2205953-kuchen-backen/Topfenstrudel-backen-so-geht-s.html

Birželio mėnesio apžvalga

Na ką - atšilo oras, prasidėjo sodai kaimai ežerai? Jau bijojome, kad neatsiras drąsuolių, priėmusių iššūkį. Bet štai - ir ne vienas!

Pirmiausia - Astos, iššūkio autorės, vyšniomis nusagstytas krokembušas:
"Labai mėgstu plikytus pyragėlius ir šokoladą, o štai čia – du viename. Ir dar taip gražiai atrodo! Pripažinkime, juk vaizdas taip pat turi didelę įtaką mūsų skonio vertinimui. Tačiau tai tikrai toli gražu ne vien vaizdas – jei man užrištų akis ir nematyčiau, ką valgau, vis tiek prašyčiau dar vieno… ir dar… dar… Nes pyragėliai gausiai skanūs, kremai neriebūs, desertas tiesiog tirpsta burnoje. Skaniausias visiems ragavusiems pasirodė vanilinis kremas – šie buvo išieškoti ir suvalgyti patys pirmieji, iš karto. Nors šokoladiniai ir kavos kremo pyragėliai sunyko tik šiek tiek lėčiau."

Julė dalinasi savuoju bėdžiumi:
"Viskas, kas galėjo nepavykti, nepavyko. <..> Bet galų gale viskas baigėsi gerai, t.y., paklijavau, pastačiau, nugapavom, sušlamštėm. Šeimynai patiko, man truputį vienatonis – saldu ir saldu – bet čia mano dažniausias priekaištas desertams, tad. Neįdaryti pyragėlai tai tikrai tikrai gardūs – čia tie traškūs plikyti sausainėliai, minkštų receptas – čia. Dar gaminčiau? Sau veikiausiai ne, bet šeimoje turime plikytų dalykų mylėtojų, tad nežinia, nežinia.."

Jolitos kalva:
"<..> tačiau plokštesni pyragėliai, būtų daug lygiau ir gražiau susiklijavę į bokštą. Na bet juk skoniui tai įtakos neturi. O skanu, tai tikrai, tiek prancūzams, tiek lietuviams, o ir plikyti pyragėliai, taip pat ir jų giminaitis profiterole yra vos ne dar vienas nacionalinis turkų desertas, jų galima nusipirkti visur, plikyti pyragėliai arba eklerai paprastai čia būna 'paskandinti' šokoladiniame padaže, o įdaras būna paprastas vanilinis arba bananų skonio. <..> O tai iš ties geras desertas, nes produktai tikrai paprasti, galima pavaišinti daug valgančių, o gamyba užima tikrai neperdaug laiko, ir viską galima daryti su pertraukėlėm."

Prie mūsų tik ką prisijungusi Agnė dalinasi savo variantu:
"Aš galvojau, kad sunkiausia bus padaryti kremą pyragėliams - ten daug trynių ir juos vis reikia plakti, plakti, plakti... Cha, pasirodo visai ne. Sunkiausia man buvo surinkti bokštą iš jau padarytų plikytų pyragėlių. Taigi, pačiais pyragėliais likau patenkinta, o štai bokšto rinkime man dar reikia tobulintis ir tobulintis. Arba kitą sykį darysiu tiesiog pyragėlius, be jokių bokštų. <..> Nežiūrint į nesėkmingą bokšto lipdymą, pyragėliai išėjo skanūs ir greitai susivalgė."

Ingos vanilinis-šokoladinis džiaugsmas:
"<..> suvalgymo laikas buvo atvirkščiai proporcingas gaminimo laikui. Krokembušas tiesiog padarė poooookšt-bum ir sprogo ant stalo - net nelabai saldumyninis M. raitė vieną po kito. Man irgi patiko, tik, am, kitąsyk bandysiu karamelinę glazūrą, nes šokolado mano gomuriui tenai nereikėjo. Va. "