Kepėjai be stabdžių...

Balandžio mėnesio iššūkis: spurgos

noreply@blogger.com (Iššūkiai) — Sun, 31 Mar 2013 16:03:00 +0000

Na ką - kaip tikros meškos, žiemai nesitraukiant, migom migom ir užmigom, ir nubust pamiršom... Bet gal dabar dviguba jėga grįšim? Iššūkiai tai du!
O gal būtent dėl to žiema ir neišbėgo iš kiemo, kad mes ją tinkamai išvaryt pamiršom? Žodis Ingai, šio mėnesio iššūkio savininkei:

- - -

„Žiema, žiema, bėk iš kiemo (ir išsinešk sąskaitas už šildymą; kepures, pirštines ir tuos tris megztinius, be kurių nevalia eiti laukan, - irgi)!“ – jau visai tuoj pilnom burnom blynų skanduosim, o tuomet padegsim niekuo dėtą moterį ir lauksim pavasario. Diena be dietų, žodžiu, o tokiomis dienomis labai teisinga valgyt spurgas. Išsikepam?

Iššūkis numeris vienas

1963 metais J. F. Kennedy miniai, susirinkusiai Vakarų Berlyne, tarė: „Ich bin ein Berliner“. „Aš esu
berlynietis“ – norėjo pasakyt Šaltojo karo nukankintai tautai, o vokiečiai šypsojo į ūsą ir draugiškai
šaipėsi, mat tuometis JAV prezidentas apsiskelbė esąs… spurga su džemu (Berliner Pfannkuchen,
sutrumpintai vadinamos tiesiog Berliner). Žinoma, tai tik ne vietoj pavartotas artikelis, menka klaida,
užtat labai puiki paskata išsikept tokių, visam pasauly valgomų ir mylimų, spurgų!

Berlyno spurgos

Reikės:

500 g miltų
25 g šviežių mielių arba pakelio (7-11 g) džiovintų
80 g cukraus
250 ml pieno
80 g kambario temperatūros sviesto arba margarino
2 kiaušinių
žiupsnelio druskos
nutarkuotos ½ citrinos žievelės
2 VŠ romo
200 g džemo ar tirštos uogienės
riebalų virimui
cukraus pudros apibarstymui

Miltai persijojami į dubenį, viduryje įspaudžiama duobutė. Į ją sutrupinamos mielės ir apiberiamos
šaukštu cukraus. Ant jų supilama pusė vos vos pašildyto pieno. Iš kraštų užžeriama šiek tiek miltų ir tiršta
košelė plakama tol, kol mielės išsileidžia.

Uždengtas įmaišalas kildinamas 30 minučių.

Tada suberiamas likęs cukrus su druskas ir citrinos žievelė, supilamas pienas, romas, sudedami kiaušiniai
ir susmulkinti riebalai. Rankinio plaktuvo maišikliu tešla minkoma tol, kol ima pūslėtis ir atšoka nuo
dubens kraštų. Uždengta ji dar kartą kildinama 30 minučių.

Ant trupučiuką miltais pabarstytos lentos iškočiojamas geroko piršto storumo tešlos lakštas. Ant pusės
to lakšto kokių 8 cm formele nesmarkiai įspaudžiami skrituliai. Ant jų vidurio išdėliojama po vieną kupiną
šaukštelį džemo. Užklojama kita pusė tešlos lakšto. Aplink įdarą skrituliukai stipriai apspaudinėjami
pirštų galais. Dabar spurgos formele galutinai išpjaunamos ir sudedamos ant miltai pabarstyto padėklo.

Jos uždengiamos ir dar 30 minučių laikomos, kad pakiltų.

Riebalai įkaitinami taukviryje arba aukštame puode. Jie būna reikiamo karštumo, kai ant panardinto
pagaliuko nesusidaro oro burbuliukų. Berlyno spurgos dalimis dedamos į karštus riebalus, uždengtos
paverdamos 2 ½ minutės, apverčiamos ir neuždengtame puode verdamos dar 3 minutes. Išvirusios
spurgos išgriebiamos kiaurasamčiu, padedamos nusisausėti ant storo sugeriamojo popieriaus sluoksnio
ir gausiai apibarstomos cukraus pudra.

Recepto ir nuotraukos šaltinis: „Kepimo džiaugsmai“

Iššūkis numeris du

Ispanai ir žmonės iš kai kurių Pietų Amerikos valstybių baisiai mėgsta plikytą tešlą. Tik nekepa jie eklerų anei plikytų sausainių, išvis – nejungia orkaitės (leisiu sau spėti, kad dėl klimato), įsikaitina puodą riebalų, o tada viens-du prikepa spurgų labai išsipūtusiais pilvais, į kurių vidurius, jei netingi, kremo ar bent grietinėlės pripurškia.

Buñuelos de viento

Reikės:

Spurgoms:

250 ml vandens
250 ml pieno
50 g cukraus
150 g sviesto
10 g druskos
300 g miltų
1 citrinos žievelės
7 kiaušinių
riebalų virimui

Kremui:

1 litro pieno
6-8 kiaušinių trynių

200-250 g cukraus
100 g miltų
50 g sviesto
citrinos ar apelsino žievelės, cinamono arba vanilės

cukraus pudros apibarstymui

Spurgoms:

Pieną, vandenį, miltus, cukrų, druską ir dideliais gabalėliais supjaustytą citrinos žievelę kaitinami
prikaistuvyje ar nedideliam puode. Kai masė užverda, citrinos žievelė išimama ir supilami miltai.
Sumažinama ugnis ir maišoma, kol tešla sušoka į vieną gumula. Paliekama praaušti.

Į tešlą po vieną įmaišomi kiaušiniai. Gilioje keptuvėje ar plačiame puode įkaitinami riebalai. Dviem
šaukšteliais arba švirkštu suformuojami graikiško riešuto dydžio kamuolėliai (kepdami jie padidėja
maždaug keturgubai) ir dedami į riebalus. Kepami tol, kol išsipučia, apsiverčia ir paruduoja. Tuomet
ištraukiami, sudedami ant popierinio rankšluosčio ir ataušinami.

Kremui:

Pieną pašildomas su pageidaujamais prieskoniais. Kiaušinių tryniai išplakami su cukrumi, miltais ir
šlakeliu pieno. Po truputį, intensyviai maišant, supilami į šylantį pieną. Nuolat maišant kaitinama ant
nedidelės ugnies, kol kremas sutirštėja. Tuomet puodas nukeliamas nuo viryklės ir į kremą įmaišomas
sviestas. Gerai ataušinama.

Spurgos įdaru pripildomos naudojant konditerinį švirkštą arba padarius įpjovą šone. Patiekiant
apibarstomos cukraus pudra.

Recepto šaltinis: http://milpostres.blogspot.com/2008/11/buuelos-de-viento-de-crema-y-de-nata.html

http://www.piensaendulce.es/wp-content/uploads/2012/03/Bu%C3%B1uelos-de-Pascua-14.jpg

Nuotraukos šaltinis: http://www.piensaendulce.es/2012/03/bunuelos-de-pascua/

Gruodžio mėnesio apžvalga

noreply@blogger.com (Iššūkiai) — Mon, 07 Jan 2013 08:10:00 +0000

Na ką - lėkė pralėkė šventės. Veikiausiai ne vienam teko gerą gabalą dienos (ar savaitės!) suktis virtuvėje, rinktis puikiausius, gardžiausius, įdomiausius receptus, stebinti artimuosius ir draugus išmone bei neregėtais gardumynais.
Bet visgi suradome laiko ir gruodžio mėnesio iššūkiui... Ir štai kaip mums sekėsi!

Skirmantės - iššūkio sumanytojos - riešutėlių žiedas:
"Tešlos gamyba ir rutuliukų virimas pasirodė nesudėtingas ir paprastas procesas. Padėjo ir dukrytė, todėl mūsų žiedas sudarytas iš įvairių dydžių rutuliukų – nuo riešuto iki serbentų dydžio. Skoniui nepakenkė, tik reikėjo žiūrėti kad visi vienodai iškeptų. O sirupą išvirti pasirodė sudėtingiausia, nes pamiršau nuimti laiką, tai ten nulėkdavau, tai šen ir jau pasirodė, kad sirupas išvirtas (labiausiai bijojau pervirti), ir rutuliukai nebuvo tvirtai sulipę, net atvėsus. Žiedo išvaizda gal ir nebuvo įspūdinga, bet skonis patiko visiems, turbūt dėl dominuojančio apelsino skonio, kurio tikrai nepagailėjau tiek dėdama į tešlą, tiek į sirupą."

Neringos nuotykiai:
"Ramia dūšia imiausi aš to Strufolio. Veltui. Koją pakišo, kaip tik – patirtis. Pradėjusi gaminti tešlą, pamačiau, kad jos receptas beveik analogiškas mano žagarėlių receptui, apie kurį jau rašiau čia. Kur bėda? Žinojau, kaip ši tešla „pučiasi“, nežinojau ar bus gražūs Struffoliai. Nutiko tai, ko ir tikėjausi, Struffoliai išsipūtė, išsižiojo, išsikėtė, o vaizdas visai neglostė akies. Vietoj tobulai ovalių, maniškiai buvo: kreivi, šleivi, praplyšusiais pilvais, tarsi pikdžiugiškomis šypsenomis. Man tešlai norėjosi daugiau miltų, bet laikiausi duoto recepto…
Prastos išvaizdos Struffoliai tai pirma bėda. Antrą kartą koją vėl pakišo patirtis, patirtis verdant medaus sirupus. Žinojau, kad per trumpai virtas sirupas nieko nesuklijuos, o pervirtas bus kietas ir guminis. Virdama pradėjau bijot ir to, ir kito varianto. Na bet bent jau sirupas gavosi geras…
Nors akis badyte badė tos struffolių pikdžiugiškos šypsenos, skoniui tai nepakenkė, saldu – gardu, visai neblogai. Pati, Struffoli di Napoli kurį pagaminau, vertinčiau 7 balais iš 10 – ies. Mano tėtis buvo vyriškai santūrus, nepagyrė, bet, kad skanu irgi nesakė, mamos nuomone: “ tiems struffoliams kažko trūksta“, o brangusis išsitraukė sunkiąją artileriją: „nelabai“, suprask – nieko gero. Įdėjau šio dalyko paragauti vyro brolio šeimai, lauksiu jų nuomonės…"

Ingos desertas:
"karamelė pavyko truputį skystesnė nei tikėjaus (gal reikėjo dar pavirti), todėl gaminys nebuvo baisiai stabilus. Gardus, bet lietuviškas _riešutėlis_ - vis tiek gardesnis. Tik dabar, prisimokius iš italų, jo sirupan irgi žievelių dėsiu."

Gruodžio mėnesio iššūkis: Struffoli di Napoli

noreply@blogger.com (Iššūkiai) — Tue, 04 Dec 2012 14:10:00 +0000

Na ką? Virėme cibulynę, kepėme persišką duoną - šiek tiek pailsėjome nuo saldumynų. O juk už lango taip šalta balta, taip norisi susirangyti ant sofkutės su kokiu garduymnų ir arbatos puodeliu! O kur dar tie meduolių kalnai, kepami draugams ir artimiesiems Kalėdų proga...

Tad nusprendėm: lai gruodis būna saldus! Šį mėnesį gaminkime gardų itališką kalėdinį saldumyną - Struffoli di Napoli, kurį siūlo Skirmantė. Kas tie struffoliai? Pamėginkite ir sužinosite!

Struffoli di Napoli

Tešlai:

5 vidutinio dydžio kiaušiniai

3 valg. š. cukraus

450 g 00 tipo miltų + pabarstymui

½ citrinos tarkuota žievelė

½ apelsino tarkuota žievelė

Žiupsnelis druskos

1 valg. š. degtinės

Aliejaus virimui

Karamelei:

½ apelsino

½ citrinos

250 g medaus (rekomenduojamas apelsino, citrinų žiedų ar akacijų)

100 g cukraus

Dekoravimui:

Įvairūs pabarstukai, cukatai ir pan.

Tešlai išplakite kiaušinius su cukrumi. Įmaišykite miltus, citrinos bei apelsinų tarkuotas žieveles, druską. Minkykite tešlą 3-4 minutes, suformuokite rutulį ir uždengę palikite 2 valandoms vėsioje vietoje.

“Pailsėjusią” tešlą padalinkite į nedidelius gabalus, iš kiekvieno jų formuokite apie 1 cm skersmens volelius ir supjaustykite lazdyno riešuto dydžio gabalėliais (formavimas toks pat kaip kūčiukų). Gabalėlius pabarstykite miltais, kad nesuliptų vienas su kitu.

Puode ar keptuvėje įkaitinkite aliejų ir kepkite tešlos gabalėlius 2-3 minutes, kol gražiai paruduos ir išsipūs. Iškeptus nuvarvinkite ir dėkite ant popierinių rankšluočių, kad sugertų reibalų perteklių.

Nuo pusės apelsino ir citrinos nupjaukite plonas ilgas be baltos dalies žievelės juosteles.

Karamelei sudėkite medų, cukrų ir 2 valg. š. vandens į nedidelį puodą, kaitinkite ant nedidelės ugnies, kol mišinys taps skaidrus, cukrus ištirps. Sudėkite žieveles, užvirinkite ir virkite kelias minutes, kol gausite sirupą. Sudėkite iškeptus struffoli. Atsargiai išmaišykite, kol jie tolygiai pasidengs sirupu.

Sudėkite struffolilėkštėje žiedo forma. Papuoškite ir leiskite atvėsti.

Šaltinis: “Countdown to Christmas”, 2002

Nuotraukos šaltinis: http://www.ricettepercucinare.com/magazine/wp-content/uploads/2011/11/10_Struffoli_EleonoraTiso-501x376.jpg

Lapkričio mėnesio apžvalga

noreply@blogger.com (Iššūkiai) — Mon, 03 Dec 2012 07:52:00 +0000

Kepėm kepėm, kepėm kepėm... Bėgom nuo lietuviško šaltuko link šiltesnių kraštų... Ir prisikepėm persiškos duonos! Štai kaip mums sekės:

Ingos duona:
"<..>kol šiltos, tai kaip bet koks mielinis reikalas - gardi. Atvėsusi... am. Nežinau, gal ką ne taip padariau, nors lyg ir labai tiksliai laikiaus instrukcijų, bet ji tapo gumine ir užsimaniau eit parduotuvėn batono. Nekartosiu."

Štai ką iškepė Jolita:
"Tikrai puiki duona, tiek šilta, tiek atvėsusi, puikia tinka ir tradiciškiems pusryčiams su kiaušiniais, pomidorais ir agurkais, tiek užkandžiui su alyvuogėm ar sūriu, ar vakarienei su kokiu troškiniu. Tiesa man kažkodėl nesigavo tinkamai padaryti įspaudus, tiek bandžiau su pirštais, tiek su šakute, bet pakilus ir iškepus jų tiesiog neliko. <..> Na bet yra tie pagražinimai ar ne, tai visiškai nekeičia skonio. Taigi jei yra įkvėpimas ar arabiškas įkvėpimas atėjo, tai tikrai puikus receptas tradiciškai duonai."

Vilmos duonelė:
"Duoną kepiau pagal receptą, tik vietoje medaus naudojau klevų sirupą. Kaip ir kitiems bandžiusiems, man ji taip pat gavosi guminė, bet skani. Tešla buvo minkšta, tačiau papildomų miltų nedėjau, nes kuo ji minkštesnė, tuo skanesnė duona. Didesnių nuotykių gamindama nepatyriau. Pusę porcijos suvalgėme vienu prisėdimu, šeimai patiko. Kepti didesnio kiekio neverta, nes pastovėjusi taps neįkandama."

Agnės bandymas:
"Taigi, maišiau miltus, kildinau mieles ir laukiau laukiau laukiau.... Kai duona jau buvo iškepusi, mano vyras turėjo išeiti iš namų, taip kad kartu visi nebepapusryčiavome. Žodžiu, duonos kepimas kol kas ne man. Per ilgai visas mielių kilimo procesas vyksta. Gal kada nors, kai nebebus namie mažų vaikų ir galima bus vos atsikėlus užmaišyti tešlą (dabar pirma reikia aptarnauti, panešioti patį svarbiausią šeimos narį). Arba jei kada sugalvosiu įsigyti duonkepę. Arba jei tektų apsigyventi toli nuo parduotuvių ir kepyklų. O gal tiesiog viduje turi subresti duonos kepimui. Matyt aš dar nesubrendau. Recepte sezamus pakeičiau į juodgrūdes (tiesiog aš jas labiau mėgstu). Duoną kepiau iš pusės produktų kiekio, taigi gavosi dvi duonelės. Vieną tuoj pat suvalgiau pusryčiams. "

O štai ką iškepė Viktorija...

"Deja, kepimas vyko nelabai sklandžiai. Pradėjusi maišyti tešlą, supratau, kad buvusios šaldytuve šviežios mielės perrūgo… Dėjau sausas, bet jų pakelis jau kurį laiką (na gerai, jau kokį pusmetį) stovėjo atidarytas… Todėl mano tešlai sunkiai sekėsi kilti (o dar ir speltos miltai prie to prisidėjo)… Bet duonelė vis tiek gavosi pakankamai minkšta ir skani. Kepiau tik pusę porcijos, todėl ji dar šilta su sviestu dingo akimirksniu. Manau, eksperimentą dar kartosiu, bet jau su geromis mielėmis ;)"

Lapkričio mėnesio iššūkis

noreply@blogger.com (Iššūkiai) — Thu, 08 Nov 2012 19:20:00 +0000

Vakarams trumpėjant, orams bjūrant ir kojoms šąlant nosies iš namų kišti nesinori.. Ar ne tiesa? O kas gi labiau kvepia namų židiniu nei šviežutėlė duona, pačių rankomis gaminta?
Tad šio mėnesio iššūkis - Vilmos persiška sezamo duona. Žodis Vilmai:

Kadangi saldumynai, lengvai tariant, pabodo, siūlau šiam mėnesiui išsikepti persiškos sezamo duonos - barbari. Irane ši duona labai mėgstama pusryčiams, ypač kai valgoma apiberta trupintu baltu sūriu ir šviežiais žalumynais. Jei gaminama su pienu vietoje vandens, o vietoje sezamo sėklų pabarstoma cukrumi, tai tampa vaikų mėgiamu užkandžiu, vadinamu shirmal. Taigi, šį mėnesį bus galima rinktis - saldų ar nesaldų variantą gaminti!

Reikės:
1 VŠ skysto medaus
325 ml vandens
2 AŠ sausų mielių
500 g pimos rūšies miltų
1,5 AŠ druskos
2 VŠ aliejaus + papildomai aptepimui
2 AŠ sezamo sėklų.

Gaminimas:
Medų ištirpinti 175 ml vandens, suberti mieles, išmaišyti ir palaikyti 5 minutes. Miltus ir druską sumaišyti dideliame dubenyje, viduryje padaryti kraterį ir supilti vandenį su mielėmis.
Medinio šaukšto kotu į skystį įmaišyti truputį miltų - tiek, kad gautųsi minkšta pastos konsistencijos tešla. Uždengti dubenį rankšluosčiu ir palikti 20 min. "paburbuliuoti" ir kilti.
Į vidurį supilti pusę likusio vandens ir alyvuogių aliejų, įmaišyti likusius miltus. Po truputį pilant likusį vandenį užminkyti tvirtą, drėgną tešlą.
Išimti tešlą ir dubens ant lengvai miltais pabarstyto stalo ir minkyti kol gausis vienalytė, blizgi ir elastinga tešla - apie 10 min.
Įdėti tešlą į švarų aliejumi pateptą dubenį ir pasukioti, kad visas paviršius pasidengtų aliejumi, uždengti rankšluosčiu ir palikti kilti kol padvigubės - apie 1,5 - 2 val.
Kai pakils, kelis kartus paspausti ir palikti 10 min. Tešlą padalinti į 4 lygias dalis, iš kiekvienos suformuoti 12 cm skersmens ir 2,5 cm storio skritulius. Uždengti rankšluosčiu ir palikti kilti kol padvigubės - apie 45 min.
Dvi kepimo skardas pabarstyti miltais ir pakaitinti orkaitėje kol bus labai karštos - apie 15 min.
Pirštų galiukais kiekviename skritulyje padaryti po devynis, maždaug 2 cm gylio, įspaudus. Aptepti aliejumi ir pabarstyti sezamo sėklomis. Duoneles sudėti ant įkaitintų skardų ir kepti karštoje - 220 laipsnių orkaitėje 20 minučių, kol gražiai pagels. Ataušinti ant grotelių.

Galimos variacijos: vandenį keisti pienu, o sezamo sėklas - cukrumi.

Recepto šaltinis: Bread: baking by hand or bread machine
Nuotraukos šaltinis: štai čia

Spalio mėnesio apžvalga

noreply@blogger.com (Iššūkiai) — Sun, 04 Nov 2012 07:05:00 +0000

Ei, iš kur čia sniegas spalio mėnesį? O gal čia tik kolektyvinė haliucinacija?

Kad ir kaip būtų, oras buvo (yra) pats tas šilčiausioms sriuboms virti! Štai ką sukonstravome per antrąjį rudens mėnesį...

Violetos svogūnienė:
"Jau žinojau, kad tikrai gaminsiu svogūnų sriubą. Ir žinok ką mane labai nustebino tas skonis. Gaminsiu dar tikrai."

Tradicinis prancūziškas Jolitos variantas:
"Tiesą sakant šį mėnesį (tiksliau šią savaitę) jau du kartus gaminau, nes tikrai labai skani ir tikrai nesudėtinga sriuba su labai mažai ingridinetų, o tas skrebutis ant viršaus tai kaip kokia maloni dovanėlė. "

Agnė išmėgino šiuolaikinį pikantišką svogūnų sriubą su raudonaisiais svogūnais:
"Skonis - švelniai saldus. Aš tokią sriubą mielai valgyčiau dažniau. Bet mano vyras, vien išgirdęs, kad sriuba bus iš svogūnų, pradėjo šnairuoti į puodą. O jai išvirus, jam nepatiko sriubos vaizdas. Visą sriubą suvalgiau pati."

Indrė pastebi, jog sriuba puikiai tiks ir studento kišenei!:
"Skani, pagaminta beveik iš nieko :) tad vienas tinkamų receptų studentams ir tikrai sveikesnis reikalas nei badsriubė iš pakelio :)"

Spalio mėnesio iššūkis: Cibulynė

noreply@blogger.com (Iššūkiai) — Tue, 02 Oct 2012 09:27:00 +0000

Pailsėję po vasaros-ankstyvo rudens, atsigavę su naujom jėgom kimbam į iššūkius! Spalio mėnesį Eglė siūlo prisiminti šiltutėles gardutėles sriubas... Žodis Eglei - jos dėka turime melejoną sriubos variantų. Kurį gi pasiryšite gaminti? O gal visus?

Svogūnų sriuba – tai gardus gurmaniškas patiekalas, tačiau jei šį pavadinimą tars žemaitis, tai jokių svogūnų neišgirsime - tai bus žeimaitiška cibulynė su cibulęs. Žemaitiškai kalbėti moku, ale kaip rašyti niekad nesusimąsčiau..

Bet visgi kalbėkime apie šią gardžiąją sriubytę ir jos variacijas.

Kiekvienas pasaulio kraštas turi savo svogūnų sriubos variaciją. Aš visada maniau, kad svogūnų sriuba yra neatsiejama nuo Prancūzijos, nes paprastai, jei kalbama apie svogūnų sriubą, ją „savinasi“ šio krašto gyventojai. Tačiau pradėjusi domėtis prancūzų svogūnų sriuba atradau, kad garsioji prancūzų virtuvė iki XVI a. buvo ne tik negarsi ir negurmaniška, bet netgi prasta. O viskas pasikeitė, na, kaipgi kitaip - dėl meilės. Karalius Henrikas II vedė Florencijos šeimos atstovę, o pastaroji į Prancūziją atsivežė italų virėjų, kurie įnešė skanių permainų į prancūzų virtuvę... Taip po truputį, iš kartos į kartą vis tobulindami tradicijas ir tendencijas, prancūzų virtuvės meistrai ėmė diktuoti madas visame maisto pasaulyje.

Prancūziška svogūnų sriuba
5-6 svogūnai
3 šaukštai aliejaus
1 l vandens
300 ml sauso balto vyno
0,5 šaukštelio džiovintų čiobrelių
Patiekti
Baltos duonos
Česnako
100 g tarkuoto aštresnio sūrio

Plonais griežinėliais supjaustyti svogūnus ir apkepti aliejuje, kol taps permatomi. Supilti vandenį, vyną, suberti čiobrelius, pagardinti druska, pipirais ir virti apie pusvalandį, nedidinant liepsnos.
Duonelę apšlakstyti aliejumi ir 5-10 minučių paskrudinti orkaitėje. Riekelės turėtų būti ne apskrudusios, bet visiškai sudžiūvusios – tik taip jos laikysis sriubos paviršiuje. Iš orkaitės išimtas riekeles įtrinti česnaku. Įpylus sriubos, uždėti riekelę duonos, apibarstyti sūriu ir kišti apie 5 minutėms į orkaitę, kol sūris išsilydys.

(Recepto šaltinis: „Mano namai“, 2009 m. Nuotraukos šaltinis: http://www.simplyrecipes.com/recipes/french_onion_soup/)

J. Vysockaja savo knygoje „Receptai visiems metams“ 2010 m. pateikia iš esmės tokį patį receptą, tik keičia čiobrelius lauro lapais, svogūnus kepina svieste ir nepila baltojo vyno, bet ar tai prancūziška?! Tačiau nepaneigsi, kad ši variacija ne mažiau skani...

Pasidomėjusi atradau, kad Šiaurės Italijoje iki šiol populiari svogūnų sriuba.

Tradicinis senasis variantas
800 g svogūnų ar porų (galima pamaišyti)
2 valg. š. aliejaus
sultinio
1 valg. š. miltų
1 valg. š. pomidorų koncentrato (pastos)
50 ml balto vyno
batono riekelių
Parmezano tipo sūrio
maltų pipirų

Svogūnus ir porus nulupti, supjaustyti. Juos apkepti aliejuje, kol pasidarys permatomi. Užpilti sultiniu - jo turi būti tiek kiek svogūnų. Truputyje vandens išmaišyti šaukštą miltų ir supilti į puodą, pamaišyti.
Sudėti nubrauktą pomidorų koncentratą ir supilti vyną. Virti ant mažos ugnies, nuolat pamaišant.
Keptuvėje apkepti batono riekeles, dėti jas didelio indo, tinkamo orkaitei, dugną. Supilti sriubą, ant viršaus pabarstyti sūriu, maltais pipirais ir pašauti į orkaitę kelioms minutėms, kad apkeptų viršus. Geriausiai tam tiks grilio funkcija.

(Recepto ir nuotraukos šaltinis: http://www.buttalapasta.it/articolo/ricetta-zuppa-di-cipolle-all-italiana/5694/)

Šiuolaikinis pikantiškas variantas
300 g raudonųjų svogūnų
240 g bulvių
aštrus pipiriukas
šakelė rozmarino
2 valg. š. aliejaus

Labai smulkiai supjaustytus svogūnus apkepti keptuvėje su pipiriuku. Sudėti smulkiai kubeliais pjaustytas bulves, rozmariną, apkepti. Užpilti sultiniu - jo turi būti lygiai su bulvem ir svogūnais. Virti pusę valandos ant vidutinės ugnies.
Pusę sriubos pertrinti ir supilti atgal, dar pavirti 5 min.
Patiekiama su apkepta balta duona (batonu).

Pasirodo, anglai irgi sako turintys anglišką svogūnų sriubą J
Susidomėjusiems J.Oliver ir jo siūlomas svogūnų sriubos variantas - http://www.youtube.com/watch?v=T0giqqFlEZs

Na o mes irgi negalime sakyti, jog neturime savųjų variacijų šia tema. Beveik kiekvieno tinklaraštininko puslapyje galima rasti svogūnų sriubos variaciją, o aš siūlau pamėginti žemaitiškos cibulynės variantą J Mano močiutė sako: "nei viena vestuvė ir kitas rimtas balius, trunkantis kelias dienas, ant rytojaus neapsieina be cibulynės, mat vieni verda kopūstienę, o žemaičiai mėgaujasi cibuliene"

O jai reikia visai nedaug:

Kelių svogūnų
Silkės (file galim ir suvalgyti, o va galva su ašakom puikiai tiks cibulynei gaminti)
Acto
Druskos
Pipiriukų
Cukraus

O pateikti ne su kokiu tai batonu kaip prancūzai, o su bulvytėm, kurios, aišku, skaniausios su lupyna.
Žemaičiai tą silkę vynioja į laikraštį ir meta į pečių - kuo daugiau angliukų, tuo geriau pavyks. Aišku, miesto daugiabutyje sunku įsivaizduoti tokį vaizdelį, bet mano patarimas būtų tiesiog čirškinti silkę keptuvėje arba orkaitėje. Daug lengvesnis variantas yra imti pačią silkės file ir ją gerokai suskrudinti, tada gerai susmulkinti, sumaišyti su smulkiai pjaustytais svogūnais (nors tinka ir griežinėliai), tada pagal skonį skiesti vandeniuką actu, pagardinti druska, pipirais ir cukriuku, pilti ant jau paruoštos silkės su svogūnais, pagardinti šviežiomis žolelėmis. Sulaukę karštų bulvių, valgome ir taisome sveikatą. O jei nėra ką taisyti, traukiame žemaitišką naminukę - tiks ir kaip užkanda.

(Nuotraukos šaltinis: http://nemunas.livejournal.com/745.html)

Taigi gausus svogūnų derlius jau nuimtas, tad nelaukime, kol ateis žiema ir bus šalta balta ir norėsis kažkokio karštimėlio - pamėginkim šaltą cibulynę. O jei šalta jau rudenėlio pirmajį mėnesį, pamėginkime pasišildyti prancūziška, angliška ar itališka svogūnų sriubos versija!

Liepos mėnesio apžvalga

noreply@blogger.com (Iššūkiai) — Sat, 04 Aug 2012 12:53:00 +0000

Jergutėliau, na ir orelis :) Kaip pastebėjo Vilma, tokiu oru didžiausias iššūkis - kaisti orkaitę!! Tačiau visgi keletas iš mūsų nepabūgo, pasiryžo, ir rodo savo varškės štrudelius:

Pirmiausia - iššūkio autorės Agnės štrudelis (perskaitykite įrašą - rimta pamoka apie receptų nuorodų sekimą :)):
"Viskas gavosi neblogai, tik man varškė per skysta atrodė. Nusprendžiau, kad kitą sykį bandysiu štrudelį su obuoliais. Būtinai dar darysiu, nes įsimylėjau štrudelinę tešlą. Vienas malonumas ją daužyti ir tampyti."

Savo kepiniu dalinasi Vilma:
"<..> kepinys gavosi puikus skonio ir konsistencijos atžvilgiu. Mums labai patiko! "

Jolitos vyniotinis:
"kažkodėl įsivaizdavau, kad tešla turėjo būti panašesnė į sluoksniuotą tešlą, o gavosi ne tokia. Beto, manau ta tešla labiau tiktų su obuolių įdaru ir tikrai tikrai tokį štrudelį kada nors rudenį kepsiu. <..> Bet vistiek kepinys buvo suvalgytas, nors ir gavosi didžiulis, ir išvaišintas. Taigi tikrai visai neblogas kepinys. Tik kitą kartą vistik darysiu su obuoliais..."

Julės štrudelis:

"Man patiko, ypač tešla, – NUOSTABI, elastinga, tempiasi kiek-tik-tu-nori. <..> Kad ir kaip būtų, vyniotinis man pasirodė gausiai skanus (nors dėl skystoko įdaro ir plokštokas) – kaip ir dauguma kitų gaminusių, mielai išmėginčiau ir obuolinį <..>. Bet tešla… Dievulėliau, fantastiška!!"

Indrės gardumynas ir atsiliepimai:

"<..> tikėjausi kreminio puraus vidaus, o išėjo kaip sausokas varškės apkepas. Žodžiu yra kur tobulinti ir tobulėti. Manau rudeniop pabandysiu šį pyragą pagaminti su obuoliais - kažkodėl manau, kad turėtų daug geriau pavykti..."

Ingos plokštainis :):
"Išminkiau, iškočiaujau, ištampiau, įdarą paskleidžiau, susukau, perkėliau į skardą, įpjoviau, sviestu patepiau, o jis, niekšas, ėmė ir ištižo po pirmų dviejų minučių karštoj orkaitėj. Rodos, įdaras nebuvo per skystas, rodos, viską dariau pagal nurodymus. Nepaisant to, mano šeimynai gausiai patiko, tačiau kitąsyk vis tiek prašė obuolinio. "

Neringos kepinys:
"Šiek tiek prisibijojau to popieriaus plonumo tešlos, bet viskas pasirodė daug paprasčiau negu galvojau. Labai jau lengva tą tešlą ištampyti, iškočioti, nes ji būna labai minkšta. Labai patiko tas varškės štrudelis mano šeimai, mano brangiausias, kuris višiskai nemėgsta saldumynų įvertino jį „superinis“, mama su tėčiu irgi šveitė, net ausys lapsėjo ir vis linksėjo, kad skanu.
<...>Skanus dalykas tas štrudelis. Skaniausias jis man šiek tiek vėstelėjęs, tada atsiveria visu grožiu plonytės tešlos skonis. Štrudelis kepdamas šiek tiek išplero į kraštus."

Regisi, išvados paprastos: tešla NUOSTABI, įdaras nepastovus, o rudeniop tinklaraščiuose galime sulaukti obuolinių vyniotinių antplūdžio!

Liepos iššūkis: varškės štrudelis

noreply@blogger.com (Iššūkiai) — Sat, 30 Jun 2012 21:52:00 +0000

Vasara vasara vasaraaaa! Saulėtos dienos veja viena kitą, žiū, vienas savaitgalis šen, kitas ten, o tada atostogos, o tada, o tada... Ar ir jums atrodo, kad vasara greičiausiai iš visų metų laikų prabėga?..
Ir kaip vasarą sutariate su virtuve? Ar užsukate tik greitai susimakaluoti salotų, ar sukiojatės ir ilgėliau?

Liepos mėnesio iššūkį meta prie mūsų tik ką prisijungusi Agnė. Atrodo, vėl nusimato nemažai darbo bicepsams - bet, esame užtikrinti,- verta! Štai ką pasakoja Agnė:

Ilgai galvojau, ką galėčiau pasiūlyti iššūkiui. Pati dažnai darau patiekalus iš turkų virtuvės, nes ištekėjau už turko. Bet Lietuvoje būtų sunku rasti kai kurių produktų, reikalingų tiems patiekalams, kuriuos norėčiau išbandyti. Gyvenu Vokietijoje, todėl vis pavartau vokiškus žurnalus maisto tema. Šį kartą norėčiau pasiūlyti iššūkiui Vienos štrudelį. Na tai austriškas patiekalas, ne vokiškas. Bet jį galima rasti dažnoj vokiečių kavinėj. Sunkiausia yra padaryti ploną štrudelio tešlą. Manau, kad jos niekas namie ir nebedaro, nes galima nusipirkti šaldytą štrudelio tešlą. Bet su šaldyta tešla nebeliktų iššūkio. Štrudelio įdarų būna įvairių. Aš paėmiau štrudelio su varškės įdaru receptą iš savo mėgstamo žurnalo "Lecker". Neabejoju, kad galima rasti ir kitokių variacijų štrudelio tema.

Čia yra išsamus paaiškinimas su nuotraukomis.

O štai pats receptas:

Štrudeliui reikės:
1 kg varškės (20 % riebumo)
100 g razinų
5-6 š. romo
50 g + 2 š. + 125 g sviesto
250 g + truputis miltų
druskos
1 š. aliejaus
vanilės ankštis
150 g cukraus
3 kiaušinių
4-5 š. maltų džiūvėsių
cukraus pudros apibarstymui

Į kiaurasamtį įdėti merlinį audinį, į jį suberti varškę ir palikti nuvarvėti per naktį. (Mano pastaba - varškė Vokietijoje kur kas skystesnė, todėl lietuviškos varškės aš imčiau mažiau nei kilogramą ir palikčiau nuvarvėti porai valandų.)
Razinas nuplauti ir pamerkti valandai į romą.
Išlydyti 50g sviesto. Pridėti miltus, 1/8 litro drungno vandens, žiupsnį druskos ir išminkyti viską kol gausis elastinga tešla. Tešlą rankom minkyti ir vis daužyti į stalą (5-10 min), kol ji pasidarys minkšta. Suformuoti rutulį, aptepti aliejumi. Tešlos rutulį įdėti į dubenį, nuplautą karštu vandeniu, uždengti ir palikti ilsėtis valandą.
Nuvarvinti razinas.
Išlydyti du šaukštus sviesto. Prapjauti vanilės ankštį ir nuskrebenti viduj esančią vanilę. Nuvarvintą varškę sumaišyti su sviestu, vanile, cukrumi, kiaušiniais ir razinomis.
Stalą padengti švariu rankšluosčiu, jį apibarstyti miltais. Ant jo kiek įmanoma ploniau iškočioti tešlą. Stengtis iškočioti stačiakampę formą (30x40 cm). Iškočiojus tešlą pakišti delnus po ja (delnai žiūri apačion) ir atsargiai tampyti tešlą su išorine delnų dalimi.
Ištirpinti 125 g sviesto. Tešlą aptepti šiuo sviestu ir apibarstyti maltais džiūvėsėliais.
Varškės masę užtepti ant trumposios tešlos pusės paliekant 2 cm nuo krašto (pagal nuotrauką bus aišku, kaip). Tešlos kraštus užlenkti, kad jie uždengtų varškę ir aptepti sviestu. Tešlą suvynioti į štrudelį.
Įkaitinti orkaitę iki 200 oC (su ventiliatoriumi iki 175 oC). Skardą padengti kepimo popieriumi.
Štrudelį patiesti ant kepimo popieriaus, viršutinę jo pusę 5-6 kartus skersai įpjauti (tik tešlos sluoksnį). Aptepti išlydytu sviestu.
Štrudelį kepti 45-50 min.
Kepant karts nuo karto aptepti išlydytu sviestu.
Prieš patiekiant apibarstyti cukraus pudra. Valgyti dar šiltą.
Prie štrudelio labai tinka ledai arba plakta grietinėlė.

Recepto ir nuotraukos šaltinis: http://www.lecker.de/backen/kuchen/bildergalerie-2205953-kuchen-backen/Topfenstrudel-backen-so-geht-s.html

Birželio mėnesio apžvalga

noreply@blogger.com (Iššūkiai) — Sat, 30 Jun 2012 21:42:00 +0000

Na ką - atšilo oras, prasidėjo sodai kaimai ežerai? Jau bijojome, kad neatsiras drąsuolių, priėmusių iššūkį. Bet štai - ir ne vienas!

Pirmiausia - Astos, iššūkio autorės, vyšniomis nusagstytas krokembušas:
"Labai mėgstu plikytus pyragėlius ir šokoladą, o štai čia – du viename. Ir dar taip gražiai atrodo! Pripažinkime, juk vaizdas taip pat turi didelę įtaką mūsų skonio vertinimui. Tačiau tai tikrai toli gražu ne vien vaizdas – jei man užrištų akis ir nematyčiau, ką valgau, vis tiek prašyčiau dar vieno… ir dar… dar… Nes pyragėliai gausiai skanūs, kremai neriebūs, desertas tiesiog tirpsta burnoje. Skaniausias visiems ragavusiems pasirodė vanilinis kremas – šie buvo išieškoti ir suvalgyti patys pirmieji, iš karto. Nors šokoladiniai ir kavos kremo pyragėliai sunyko tik šiek tiek lėčiau."

Julė dalinasi savuoju bėdžiumi:
"Viskas, kas galėjo nepavykti, nepavyko. <..> Bet galų gale viskas baigėsi gerai, t.y., paklijavau, pastačiau, nugapavom, sušlamštėm. Šeimynai patiko, man truputį vienatonis – saldu ir saldu – bet čia mano dažniausias priekaištas desertams, tad. Neįdaryti pyragėlai tai tikrai tikrai gardūs – čia tie traškūs plikyti sausainėliai, minkštų receptas – čia. Dar gaminčiau? Sau veikiausiai ne, bet šeimoje turime plikytų dalykų mylėtojų, tad nežinia, nežinia.."

Jolitos kalva:
"<..> tačiau plokštesni pyragėliai, būtų daug lygiau ir gražiau susiklijavę į bokštą. Na bet juk skoniui tai įtakos neturi. O skanu, tai tikrai, tiek prancūzams, tiek lietuviams, o ir plikyti pyragėliai, taip pat ir jų giminaitis profiterole yra vos ne dar vienas nacionalinis turkų desertas, jų galima nusipirkti visur, plikyti pyragėliai arba eklerai paprastai čia būna 'paskandinti' šokoladiniame padaže, o įdaras būna paprastas vanilinis arba bananų skonio. <..> O tai iš ties geras desertas, nes produktai tikrai paprasti, galima pavaišinti daug valgančių, o gamyba užima tikrai neperdaug laiko, ir viską galima daryti su pertraukėlėm."

Prie mūsų tik ką prisijungusi Agnė dalinasi savo variantu:
"Aš galvojau, kad sunkiausia bus padaryti kremą pyragėliams - ten daug trynių ir juos vis reikia plakti, plakti, plakti... Cha, pasirodo visai ne. Sunkiausia man buvo surinkti bokštą iš jau padarytų plikytų pyragėlių. Taigi, pačiais pyragėliais likau patenkinta, o štai bokšto rinkime man dar reikia tobulintis ir tobulintis. Arba kitą sykį darysiu tiesiog pyragėlius, be jokių bokštų. <..> Nežiūrint į nesėkmingą bokšto lipdymą, pyragėliai išėjo skanūs ir greitai susivalgė."

Ingos vanilinis-šokoladinis džiaugsmas:
"<..> suvalgymo laikas buvo atvirkščiai proporcingas gaminimo laikui. Krokembušas tiesiog padarė poooookšt-bum ir sprogo ant stalo - net nelabai saldumyninis M. raitė vieną po kito. Man irgi patiko, tik, am, kitąsyk bandysiu karamelinę glazūrą, nes šokolado mano gomuriui tenai nereikėjo. Va. "

Birželio iššūkis: Croquembouche

noreply@blogger.com (Iššūkiai) — Thu, 31 May 2012 19:19:00 +0000

Ei, kas čia per oras už lango, a? Bandom prisišaukti saulę! O kas gi daugiau apie ją žinos jei ne Saulėtos virtuvės šeimininkė Asta. Žinome visi - jos virtuvėj gimsta tikrų tikriausi stebuklai! Tad ir šįsyk Asta siūlo tikrai ne kugelį kokį, o nei didelį nei mažą - krokembušą. Ką ką tokį, klausiat? Žodis Astai :): Įtariu, kad iš manęs niekas nesitikėtų nesaldaus iššūkio, todėl nešokiruosiu – kaip visada, renkuosi tai, kas man patinka; tai, kas yra saldu ir skanu. Ir dar geriau – netgi prancūziška. Labai tikiuosi, kad patiks ir Jums – tai visi sužinosim lygiai po mėnesio. Piece montée arba croque en bouche, išvertus iš prancūzų kalbos, reiškia „traškesį burnoje“. Kadangi šis desertas yra iššūkis ir man, vis dar nežinau, ar jis labai traškus, tačiau neabejoju, kad skonis mane (ir ne tik mane!) sužavės ir papirks. Ką jau bekalbėti apie įspūdingą deserto vaizdą – ne veltui Prancūzijoje piece montée yra populiarus vestuvių desertas. Piece montée – kremu įdarytų plikytų pyragaičių bokštas. Recepte pateikiami trijų kremų variantai: vanilinio, šokoladinio ir kavos kremo. Galite rinktis vieną ar visus tris. Tradiciškai plikyti pyragaičiai yra sutvirtinami šokoladine arba karameline glazūra. Papuošti galite kaip tik geidžia širdis: tuo pačiu šokoladu ar karamele, riešutais, vaisiais ar net gėlėmis. Na, ką? Kimbam į iššūkį, statom bokštą ir saldinam gyvenimą! :)

Piece montée (Croquembouche)
Vanilinis konditerinis kremas (Vanilla Crème Patissiere):
1 puodelis (225 ml) riebaus pieno
2 valg.š. kukurūzų miltų
6 valg.š. (100 g) cukraus
1 didelis kiaušinis
2 didelių kiaušinių tryniai
2 valg.š. (30 g) sviesto
1 arb.š. vanilės ekstrakto

1. Kukurūzų miltus sumaišykite su ¼ puodelio pieno.
2. Likusį pieną supilkite į puodą, suberkite cukrų. Maišydami kaitinkite ant vidutinio stiprumo ugnies, kol užvirs. Tuomet nuimkite nuo ugnies.
3. Kiaušinį įmuškite į kukurūzų miltų ir pieno mišinį ir išplakite.
4. Tuomet sudėkite kiaušinių trynius ir dar kartą išplakite.
5. Į kiaušinių masę supilkite trečdalį verdančio pieno. Pildami nuolat plakite, kad kiaušiniai, užpilti karštu pienu, “neišvirtų” ir nesušoktų į gabaliukus.
6. Likusį pieną vėl užvirinkite. Į verdantį pieną plona stovele, nuolat plakdami supilkite kiaušinių masę.
7. Nenustokite plakti, kol masė pavirs tirštu vientisu kremu ir ims virti. Šis žingsnis labai svarbus – jei nustosite plakti, kiaušiniai “išvirs” karštame piene.
8. Nuimkite puodą nuo ugnies. Įmaišykite sviestą ir vanilės ekstraktą.
9. Perdėkite kremą į dubenį, uždenkite plėvele ir dėkite į šaldytuvą.

Šokoladinis kremas (Chocolate Pastry Cream):
vanilinis konditerinis kremas
¼ puodelio (56 ml) pieno
0 g juodojo šokolado

1. Paruoškite vanilinį konditerinį kremą (žr. receptą aukščiau).
2. Nedideliame puodelyje užvirinkite pieną.
3. Nuimkite nuo ugnies ir įmaišykite smulkiai kapotą šokoladą.
4. Įmaišykite į ką tik paruoštą vanilinį konditerinį kremą.
5. Perdėkite kremą į dubenį, uždenkite plėvele ir dėkite į šaldytuvą.

Kavos kremas (Coffee Pastry Cream):
vanilinis konditerinis kremas
1 ½ arb.š. espresso miltelių
1 ½ arb.š. verdančio vandens

1. Paruoškite vanilinį konditerinį kremą (žr. receptą aukščiau).
2. Espresso užpilkite verdančiu vandeniu ir išmaišykite.
3. Įmaišykite į vanilinį konditerinį kremą kartu su sviestu ir vanilės ekstraktu (žr. vanilinio konditerinio kremo 8-ąjį žingsnį).

Pate a Choux (pyragaičiams; apie 28 vnt.):
¾ puodelio (175 ml) vandens
6 valg.š. (85 g) sviesto
¼ arb.š. druskos
1 valg.š. cukraus
1 puodelis (125 g) miltų
4 dideli kiaušiniai

Aptepimui:
1 kiaušinis žiupsnelis
druskos

1. Įkaitinkite orkaitę iki 220ºC temperatūros. Dvi kepimo skardas ištieskite kepimo popieriumi.
2. Paruoškite tešlą. Vidutinio dydžio puode sumaišykite vandenį, sviestą, druską ir cukrų. Kaitinkite ant vidutinio stiprumo ugnies, kartais pamaišydami, kol masė užvirs.
3. Masei užvirus, nuimkite puodą nuo ugnies ir iš karto įmaišykite miltus.
4. Dėkite puodą atgal ant ugnies ir kaitinkite nuolat maišydami, kol tešla atšoks nuo puodo kraštų ir „sušoks“ į vientisos tešlos rutulį.
5. Perdėkite tešlą į dubenį.
6. Po vieną įmuškite kiaušinius ir po kiekvieno išplakite masę iki vientisos konsistencijos.
7. Paruoštą tešlą sudėkite į konditerinį maišelį su apvaliu antgaliu.
8. Ant kepimo popieriaus išspauskite apie 2,5 cm. pločio ir 2,5 cm. aukščio pyragėlius. Kiekvieno jų viršų drėgnais pirštais šiek tiek suplokite – iškepę pyragėliai turi būti kuo apvalesni.
9. Pyragėlių viršų aptepkite kiaušiniu, išplaktu su žiupsneliu druskos.
10. Kepkite įkaitintoje orkaitėje apie 10 minučių, kol taps gražiai auksinės spalvos. Tuomet sumažinkite temperatūrą iki 180ºC temperatūros ir kepkite dar apie 20 minučių, kol visiškai iškeps.
11. Iškepusius pyragėlius išimkite ant grotelių ir atvėsinkite.
12. Pyragėlius per naktį galite palaikyti sandariame inde. Kai būsite pasiruošę „statyti“ piece montée, atsargiai pradurkite kiekvieno pyragėlio apačią. Konditeriniu antgaliu visus pyragėlius pripildykite paruoštu kremu ir išdėliokite ant kepimo popieriaus lakšto. Kol paruošite glazūrą, įdarytus pyragėlius laikykite šaldytuve.

Piece montée pastatymui ir sutvirtinimui galite rinktis vieną iš galimų variantų: šokoladinę arba karamelinę glazūrą.

Šokoladinė glazūra
200 g smulkiai kapoto geriausios kokybės šokolado

1. Ištirpinkite šokoladą mikrobangų krosnelėje arba ant garų vonelės.
2. Reguliariai pamaišykite.
3. Šokoladui išsilydžius iki vientisos lygios konsistencijos, nedelsiant surinkite piece montée.

Karamelinė glazūra
1 puodelis (225 g) cukraus
½ arb.š. citrinos sulčių

1. Cukrų ir citrinos sultis maišykite puode su metaliniu virtuvės šaukštu, kol masė primins šlapią smėlį.
2. Puodą su cukrumi ir citrinos sultimis statykite ant vidutinio stiprumo ugnies.
3. Nemaišydami kaitinkite tol, kol cukrus prie puodo kraštų ims tirpti, o vidurys – garuoti.
4. Kaitinkite toliau, retkarčiais pamaišydami, kol cukrus taps skaidrus, gintarinės spalvos.
5. Nedelsiant nuimkite nuo ugnies ir puodą įstatykite į dubenį su šaltu vandeniu.
6. Paruoštą karamelę naudokite nedelsiant.

Piece Montée surinkimas
Iš šaldytuvo išimkite paruoštus pyragėlius. Pasiruoškite didelę lėkštę ar padėklą. Kiekvieną pyragėlį įmerkite į glazūrą ir glauskite pyragėlius šalia vienas kito, formuodami bokštą. Visų pirma ant pasirinkto pagrindo sudėliokite bokšto pagrindą, tuomet – antrąjį sluoksnį, mažesnį už pirmą, ir t.t. Svarbu: piece montée pagrindas, t.y. apatinis sluoksnis, neturėtų būti didesnio skersmens nei 20 cm. Kai surinksite piece montée, papuoškite jį likusia glazūra, vaisiais, riešutais, gėlėmis, karamele ar kuo tik norite.

Skanaus!

Gegužės mėnesio apžvalga

noreply@blogger.com (Iššūkiai) — Thu, 31 May 2012 19:17:00 +0000

Pirmasis mūsų nesaldus iššūkis, regisi, įveiktas! Štai kaip mums pasisekė...

Pirmiausia, žinoma, - iššūkio autorės Jolitos borėkas:
" <..> Ir mano nuostabai gavosi labai skanus borekas, pats gaminimo procesas buvo daug paprastesnis. nei įsivaizdavau, ir tikrai skonis gavosi visai kaip parduotuvėje, tik ne taip atrodė. Aš pasirinkau orkaitėje kepimo būdą, todėl viduryje kepimo neapverčiau, tačiau tikrai reikėjo tai padaryti, kad viršus būtų gražiai susiformavės, nes dabar jis gavosi gana sausokas ir nelabai išvaizdus. Jei kada vėl sugalvosiu ( greičiausiai tik nuvažiavus į Lietuvą) kepti, tai tikrai įdėjus į orkaitę, po kokių 20 minučių lėkštės pagalba apversiu, ir tada toliau kepsiu dar kokias 20-30 min. O šiaip tikrai puikus kepinys tinkantis tiek pusryčiams tiek vakarienei, todėl ir greitai buvo suvalgytas. Skanu!"

O štai - Julės variantas su daržovėmis:
" <..> Labai gardi – kiek bijojau, kad bus sausa dėl n sluoksniu tešlos (ypač kai neiškočioju taip plonai kaip turkiškos moterys iš video), bet ne ne ne, viskas puikiai išėjo – lakštai liko kažkaip teisingai drėgni. Beje, gaminau iš pusės normos (apačioje – jau perkirptas pusiau receptas), kad paskiau savaitei pietų neliktų :)
Man gausiai patiko viršutinis sluoksnis, kuris išėjo toks gardžiai gardžiai traškus ir visaip kaip teisingas. Ir šiaip, ir šiaip, truputį cackos yra – naminiai makaronai visgi… – bet tikrai smagus pasigaminimas savaitgaliui. Šimtu procentų rekomenduoju ,)"

Indrė ir Ineta į iššūkį kibo drauge ir patiekia šaunų rikota ir žalumynais įdarytą borėką.
Ineta sako:
"Tešla buvo nuostabi. Tokia glotni, lengvai kočiojama ir net tampoma (dar prieš pat virimą patampiau lakštus iki idealaus plonumo, nes gi praktikos tai nuo šimtalapio turiu :))
Įdarus ruošti galite įvairius(apkepintą faršą su svogūnais ar špinatus su fermentiniu arba fetos sūriu). Nors kaip Jolita sako, kad dažniausiai naudojamas balto sūrio ir petražolių įdaras. O aš pateikiu tokį, kokį ruošėme mes. Beje, patiekalas buvo tikrai labai skanus!"
Indrė dalinasi:
"Puikus patiekalas - skanus, sotus ir paliekantis vietos fantazijai. Ne veltui Su böreğı vadinamas turkiškaja lazanija.
Tešla nuostabi - ne veltui jau kitą dieną iš jos gaminau virtinius. <..> Nenaudojom margarino, tik sviestą. <..> Rekomenduoju išbandyti ir įsitikinti, kad jis nėra sudėtingas, tačiau labai skanus ;)"

Asta savo pasakiškoje saldžiojoje virtuvėje kepė beveik tradicinį variantą:
"Nesausas, sotus ir skanus patiekalas. Fetos ir špinatų įdaras man čia labai patiko, manau, tikrai labiau nei būtų patikęs paprastos varškės įdaras. Nes fetos sūris sūresnis, gerokai išraiškingesnio skonio, todėl puikiai gelbėjo net kelis sluoksnius tešlos lakštelių be jokių pertepimų (išskyrus sviestą, žinoma, kurio tikrai negalima pamiršti – kitaip pyragas nebus nei drėgnas, nei gražus, nei toks skanus). Be to, perskaičiusi iššūkį, tikrai tikėjausi gerokai pavargti, tačiau viskas vyko daug lengviau, nei galėjau įsivaizduoti. Ir tikrai greičiau. <..> tešla tampėsi lengvai, buvo pakankamai minkšta, paklusti, bet neplyšo. Taigi, apibendrinam – šio iššūkio išsigąsti tikrai neverta. Drąsiai galite bandyti atrasti Turkijos skonius savo virtuvėje."

Vilmos kepinys:
"Teko pasikrapštyti su kočiojimais, bet rezultatas nenuvylė. Labai patiko dirbti su šia tešla, o ir iškepus ji buvo skani net be įdaro.
Įdarą dariau daržovių ir fetos, tačiau kitą kartą dėčiau daugiau įvairių sūrių ir žalumynų. <..> Turiu pripažinti, kad šis iššūkis man buvo tikras iššūkis, nes siaubingai nemėgstu kočioti - tai baisiausias darbas virtuvėje. Buvo puiki proga pasitreniruoti <..>. Taigi, viskas buvo ne taip baisu, kaip atrodė iš pradžių."

Savo borėgu dalinasi Inga:
"man patiko! Sugyventinis sakė, jog panašu į skrylius, aš palinksėjau galva ir sakiau, aha, aha, tik geriau. Ir, pasirodo, prisiruošti ją gamint truko kokius septynissyk ilgiau nei minkyt-kočiot-virt-sluoknsniuot-kept-valgyt. Gaminsiu vėl. Būtinai"

Ar tavo gardumyno čia nėra? Siųsk nuorodą į issukiai@gmail.com!
Įdomu - ką gi gaminsime birželį?...

Gegužės iššūkis: Su böreğı

noreply@blogger.com (Iššūkiai) — Thu, 03 May 2012 10:23:00 +0000

Laukėme, laukėme ir sulaukėme – po kovos ir balandžio saldumynų gardumynų, Jolita meta mums tikrų tikriausią iššūkį – Turkišką lazanijos pusbrolį, Su böreğı. Ne ne, ne čebureką iš kioskelio ant ratų, o Su böreğı su tradiciniu balto sūrio ir petražolių įdaru. Gaminimas – tikras iššūkis: atsiraitosime rankoves, kočiosime tešlą ir stebėsime, kaip pučiasi pučiasi pučiasi rankų raumenys :) Daugiau apie receptą pasakoja pati Jolita... Su böreğı / Vandens borekas Su böreğı yra Turkiška klasika, kaip ir Italijoje lazanija. Tiesą sakant, Su böreğı galėtume pavadinti Turkiškąja lazanija. Paprastai Su böreğı valgoma pusryčių metu prie kitų daugybės pusryčių patiekalų arba kartu su popietine arbatėle. Ypač dažnai gaminama moterėlių pasisėdėjimų metu, vadinamų ‘gün’, kur aptariamos savaitės naujienos, geriama arbata, valgomi užkandžiai, o pabaigoje dar ruošiama ir Turkiška kava bei buriama iš kavos tirščių. Aš nesu kepusi Su böreğı, bet kartais nusiperku parduotuvėse ar kavinukėse. Kas kartą valgydama mąstau pabandyti pasigaminti namuose, tik visada nugali tinginys, juk galiu bet kada nusipirkti ir nereiks tiek vargti. Tačiau norisi palavinti plonos tešlos kočiojimo gebėjimus ir pabandyti pasigaminti Su böreğı namuose. Ieškant geriausio recepto, užkliuvo daugelyje turkiškų tinklaraščių netikslūs receptai, nes moterėlės taip ir parašo - ‘tiek, kiek reikia miltų’, o jau kiek reikia, tenka patiems spręsti. Šis receptas yra kurtas pagal daugelį šaltinių. Kai kur nededama jogurto, tačiau dedama daugiau vandens, kai kur naudojami tik kiaušiniai ir miltai ( lyg itališkų makaronų tešlai), tačiau gaminimo metodas yra vienodas – daug plonyčių lakštų tešlos sluoksniuojami su sviestu ir įdaromi sūriu. Viršutinis ir apatinis lakštai neverdami, o viduriniai lakštai trumpai apverdami vandenyje.

Nuotraukos kaip gaminti:
http://serpilyemekte.blogcu.com/su-boregi/6489273
ir čia:
http://hobisepeti.blogspot.com/2008/07/su-brei.html
Čia yra video kaip surinkti su boreka:
http://www.uzmantv.com/su-boregi-nasil-yapilir

Su böreğı
Tešlai
4 kiaušiniai
100 ml vandens
50 ml natūralaus jogurto
4 st. miltų
2 valg. š. aliejaus
1 arb. š. druskos

Įdarui
apie 300gr balto sūrio ar fetos
saujelės petražolių

Dar reikės
150gr margarino
3 valg. š. sviesto

Tešlai virti
3,5 l vandens
2 valg. š. druskos

Pagaminti tešlą - kiaušinius, vandenį, jogurtą ir druką sumaišyti dideliame dubenyje, tada supilti miltus ir išminkyti tešlą. Ji turi būti gana kietoka. Palikti tešlą pastovėti 30min.
Padalinti tešlą į 11-12 gabalėlių. Kiekvieną gabalėlį iškočioti iki labai plono apskritimo.
Užvirinti 3,5 l vandens, įdėti 2 valg. š. druskos. Šalia pasiruošti didelį šalto vandens dubenį. Metalinę kepimo formą ištepti tirpintu sviestu ir margarinu. Dėti pirmą iškočiotos tešlos lakštą. Apšlakstyti 2 valg. š. sviesto ir margarino mišinio. Kitą tešlos lakštą dėti į verdantį vandenį 1 minutei, tada ištraukus greitai dėti į šaltą vandenį. Ištraukti, rankomis nusausinti vandenį, dėti į kepimo indą ant nevirto lakšto. Vėl apšlakstyti 2 valg. š. sviesto ir margarino mišinio. Taip kartoti ( 1 minutę verdam, dedam į šaltą vandenį, nusausiname ir apšlakstome sviesto ir margarino mišiniu) su 5 lakštais. Visus juos dėti vieną ant kito į kepimo indą. Nereikia jų tiesiai iškloti, gali būti susirangę.
Kai kepimo inde sudėti 6 tešlos sluoksniai ( 1 nevirtas ir 5 apvirti), tada apibarstyti pjaustytom petražolėm ir trupintu sūriu. Toliau sudėti kitus 5 apvirtus tešlos sluoksnius, kas kartą apšlankstant sviesto ir margarino tirpiniu. Paskutinį sluoksnį dėti nevirtą. Vėl apšlakstyti likusiu tirpintu sviestu ir margarinu.
Toliau galimi du kepimo būdai: 1. Kepti 200C orkaitėje, kol tiek viršus, tiek apačia apkeps, o vidus bus lyg lazanijos. 2. Dėti metalinę kepimo formą ant viryklės ir kepti sukinėjant, kol gražiai apačia apskrus. Tada, naudojant didelį padėklą, apversti, prieš tai vėl ištepus skardą sviestu.

P.S. Beje, įdarai gali būti įvairūs. Nors dažniausiai naudojamas balto sūrio ir petražolių įdaras, tačiau galite naudoti ir apkepintą faršą su svogūnais ar špinatus su fermentiniu arba fetos sūriu. Įdaro gali būti ir du sluoksniai. Kepimo forma turėtų būtu kuo didesnė - net 40cm skersmens, o jei tokios neturite, darykite daugiau sluoksnių arba mažinkite tešlos kiekį.

Balandžio mėnesio apžvalga

noreply@blogger.com (Iššūkiai) — Tue, 01 May 2012 18:46:00 +0000

Oho, kaip greit laikas lekia! Net nepastebėjom, kaip atėjo paskutinis pavasario mėnuo.. Bet per jį, žinote, visai įdomių darbų nuveikėm. Plovėm langus, iš visų pakampių rinkom per žiemą užsigulėjusius daiktus daiktelius.. Ir vykdėm Indrės iššūkį. Štai kaip mums sekės.

Iššūkį pasiūliusios Indrės variantas: "Net nežinau kodėl jį pasirinkau kaip iššūkį. Turbūt dėl kitokio biskvito? Man jis pasirodė turėsiantis būti nuostabiai purus ir skanus. Neklydau - po pagaminimo jo neliko per 15 minučių VISO."

Inga suskubo savąjį pyragą paskelbti pirmoji:
"gardus, bet antrąsyk nekepčiau. Jis tiesiog, am, ne mano skonio. Mėgstu daugiasluoksnius ir _šlapius_ tortus, o šitas - toks labiau keksas (nes biskvitas gryn gryn keksinės tešlos) su grietinėle ir vyšniom. O keksus aš mėgstu valgyti be lėkštelės ir šakutės. Bet vis tiek - skanu."

Vilma dalijasi savo skanuoliu:
"Tortą pagaminti nebuvo sudėtinga, tačiau eilinį kartą įsitikinu, kad, įdėjus kakavos, biskvitas labai išsausėja. Pasimokiau, kad tortui papločius reikia sulaistyti, net jei nenurodyta, nes tortas man pasirodė sausokas. "

Ir Astos tortas - nepabūgusi bėdų su skrajojančiais biskvitais, iškepė tikrą gražuolį:
" Kakaviniai biskvitai, grietinėlė ir vyšnios – “Juodojo miško” klasika, kuri, matyt, lengvai atrastų kelią į daugelio žmonių širdis. Tai tikrai puikus skonių derinys. Ir į mano namuose desertą ragavusiųjų širdis, Viktorijos biskvitas, kelią, atrodo, taip pat surado. Purūs kakaviniai biskvitai, švelniai rūgštelėjęs vyšnių džemas ir saikingai saldi grietinėlė. Viskas puiku. Bet vis tik, gamindama antrą kartą, biskvitus rinkčiausi šiek tiek plonesnius (žinau, kad stori biskvitai – šio torto išskirtinumas, bet man jie buvo jau kiek per stori… na, bent truputį plonesnių norėtųsi). Ir grietinėlė, pirmą kartą tepant, man susitepė labai storu sluoksniu, o dar tas storas biskvitas ant viršaus, rezultatas – po valandėlės vienas nuo kito nuslydę sluoksniai… taigi, tepčiau atsargiai. Plonesniais sluoksneliais. Nors ir šįkart labai neblogai pavyko tortą “suremontuoti”, o valgiusiems tik skonis terūpėjo. Todėl viskas iš esmės tikrai gerai. Buvo skanu."

Julės mėginimas:
"..biskvitas išėjo žiauriai drėgnas ir begaliniai gardus, toks keksinis. Ir tada dar švelni grietinėlė, ir intensyviai saldžiarūgštės vyšnios (DĖMESIO: nebūkit žiopliai kaip aš ir patikrinkit, ar jūsų vyšnios tikrai be kauliukų. Just sayin’.) – šeimynai itin patiko. Tiek šokoladiniams, tiek ir nešokoladiniams žmonėms. Iš nupjautų biskvito viršūnėlių, likusios grietinėlės ir vyšnių susluoksniavau sluoksniuočius stiklinaitėse. Irgi gerai gerai!"

Ar nieko nepamiršom? Siųskite savo variantus į issukiai@gmail.com !!

Balandžio mėnesio iššūkis - Viktorijos biskvitas

noreply@blogger.com (Iššūkiai) — Sun, 01 Apr 2012 19:55:00 +0000

Po praėjusio mėnesio netikėtumų atsipučiame ir grįžtame į tradiciškesnę virtuvę. Šį sykį - saldumynas gardumynas, atskriejęs pas mus iš Britų salyno. Balandžio mėnesį Indrė siūlo ragauti ~~kempinės~~ -- ne ne, tai ne balandžio pirmosios pokštas! Tik paskaitykite žemiau!. Šis receptas - nenuginčijama klasika, kurią išmėginti bent sykį būtina kiekvienam.

Pasiryžę?

Viktorijos biskvitas (Victoria sponge)
(nuotrauka Indrės)

Viktorijos biskvitas (kempinė) buvo pavadintas karalienės Viktorijos garbei, mat ji labai mėgo
purų pyragą su popiečio arbatėle. Tipiškas Viktorijos biskvitas būna su aviečių džemu ir plakta
grietinėle, o mano siūlomas variantas – šokoladinis biskvitas su vyšnių ir grietinėlės pertepimu.

Biskvitams
225 g sviesto (kambario temperatūros)
225 g cukraus
4 kiaušiniai (L ar XL dydžio)
210 g miltų (405D tipo)
1,5 arb. š. kepimo miltelių
žiupsnis druskos
2 kupini valg. š. kakavos (karčios)

Įdarui
Vyšnių džemui
1,5 puodelio šaldytų vyšnių be kauliukų
2 valg. š. citrinos sulčių
2/3 puodelio cukraus
4 valg š. kukurūzų krakmolo
70ml vandens

Grietinėlei
450ml grietinėlės (35% arba 36% riebumo)
2 pakeliai grietinėlės standiklio (nebūtinai)
3 valg. š. cukraus
pusės vanilės sėklyčių (arba 2 šaukšteliai vanilinio cukraus)

Sviestą išsukite su cukrumi iki purumo.
Muškite po vieną kiaušinį ir gerai išsukite.
Miltus sumaišykite su kepimo milteliais, druska ir kakava. Įmaišykite juos į sviesto masę.
Ištepkite dviejų 16-18cm skersmens atsegamų kepimo formų dugnus sviestu (netepti kraštų!).
Sukrėskite tešlą ir išlyginkite.
Kepkite 25-30 minučių iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje naudodami ir ventiliatoriaus funkciją jei
įmanoma.
Iškepusius papločius 5 minutes atvėsinkite skardoje, o vėliau palikite pilnai atvėsti ant grotelių. Jei
viršus per daug išsipūtė – nupjaukite.

Į nesvylantį puodą sudėkite vyšnias, citrinos sultis, cukrų, krakmolą ir vandenį. Gerai išmaišykite.
Kai užvirs, virkite apie 10 minučių, nuolat maišydami, kol sutirštės. Jei vyšnios labai rūgščios –
ragaukite, gal reikia daugiau cukraus.

Grietinėlę išplakite su cukrumi ir vanilės sėklytėmis. Jei planuojate tortą tiekti kitą dieną
rekomenduoju įdėti ir grietinėlės standiklio, kad ji neišskystų po sąlyčio su uogiene.

Torto surinkimas
Į lėkštę dėkite pirmąjį paplotį, ant viršaus krėskite vyšnių uogienės ir uždėkite pusę grietinėlės.
Uždėkite antrąjį paplotį ir papuoškite likusia grietinėle ir vyšniomis. Skanaus!

Kovo mėnesio apžvalga

noreply@blogger.com (Iššūkiai) — Sun, 01 Apr 2012 12:51:00 +0000

Po truputį, po truputį ir įsivažiuojame! Nepaisydami sniego, pabrangusių kiaušinių ir šiek tiek netikėtų bulvių saldžiuose kepiniuose, išbandėme Vilmos mestą iššūkį. Kaip mums pavyko?

Pirmiausia - iššūkio autorės Vilmos pyragas - "Jei ne kepėjai be stabdžių, aš, turbūt, dar 10 metų nebūčiau drįsusi išbandyti šio pyrago receptą. Ką galiu pasakyti... Daug praradau, kad anksčiau nekepiau, nes pyragas gavosi puikus - drėgnas, purus, riešutinis. Nežinant, nė neįtartum, kad jame yra bulvių! Techniškai nebuvo sunku jį pagaminti, bet išmokau nebijoti keistų derinių virtuvėje."

Beatos pyragas - "Viskas su juo labai gerai ir bulvės ten kaip čia buvusios, skonio neįtakojančios, o tik suteikiančios tekstūrą. Man patiko!"

Indrės pyragas - "Puikus iššūkis - labai skanus pyragas. Drėgnas, saldus. Man tik nepavyko gražiai ant slyvų uogienės užtepti šokolado, bet skoniui tai įtakos neturėjo. Gailiuosi, kad dariau iš 3/5 sudėtinių dalių - jis tikrai vertas būti pagamintas visas."

Auros pyragėliai - "Ir bulvės, ir šokoladas, ir lazdyno riešutai yra puikūs maistingi produktai. <..>Tokiame derinyje gaunasi tikra energijos bomba. <..> Gaminau eksperimento vardan, dažniau nei kartą per mėnesį nerekomenduočiau. Uch, o dabar reikės eiti į laukus arimo arti :) "

Astos gardumynas - "<..> ir su bulvėmis galima iškepti gardų ir saldų (!) pyragą. Ir tikrai, neišsigąskit, į bulvių plokštainį jis tikrai nepanašus. Asmeniškai man ir visiems ragavusiems bulvių net nesijautė – jos ėmė ir susiliejo su visais kitais skoniais, matyt. O jei kažkas paklaustų, koks tai pyragas, sakyčiau, riešutinis su šokoladu. Skonis? Jei sąžiningai, nepasakyčiau, kad kažkuo labai ypatingas. Gal norėtųsi truputį drėgnesnio, nors nėra jis visai sausas, tikrai ne. Bet nepavadintum ir tirpstančiu burnoje. Šiaip ar taip – su puodeliu arbatos valgosi tikrai visai skaniai."

Julės kepinys - "Netikėta? Truputį. Išėjo drėgnas, puikios tekstūros, bet.. Gal dėl to, kad žinojau, gal dar dėl ko – man jautėsi bulvės. Tikrai tikrai! O gal tai paranoja vadinasi? Pyragą džiaugsmingai išbandžiau, bet.. Daugiau negaminčiau."

Štai tiek drąsuolių nepabūgo ir stojo akis į akį su neįprastu deriniu!

Ką gaminsime balandį? Naujienos jau netrukus!

Kovo mėnesio iššūkis: bulvių pyragas

noreply@blogger.com (Iššūkiai) — Wed, 29 Feb 2012 22:23:00 +0000

Kai saulelė vėl atkopdama budino svietą ir žiemosšaltos triūsus pragriaudama juokės, kažkoks užburtas jos spindulėlis pasiekė ir mus. Pasiražėm, pasikrapštėmužmiegotas akis ir sugrįžom. Rimtesni, truputį paaugę ir, tikėkimės, dar šaunesni!

Kai kurie iš jūsųdar atsimenate šaunų projektą, prasidėjusį prieš trejetą su puse metų – Kepėjus be stabdžių. Jo idėja –kiekvieną mėnesį vienas drąsuolis meta iššūkį kitiems dalyviams; keturioms savaitėms užsidarome savo laboratorijose, gaminame, mėginame, dalinamėsdžiaugsmais ir rūpestėliais pranešimo komentaruose (o dabar – jau ir FBgrupėje). Paskutinę mėnesio dieną savo tinklaraščiuose aprašome, kas sekėsi,kas nelabai, KO IŠMOKOME, ką atradome.

Kodėl? Juk draugesmagiau. Ir, be abejo, drąsiau!

Susidomėjai, noriprisijungti?

Trumpos taisyklės ir patarimai:

1. Naujas narys priimamas, kai išbando bent vieną iš anksčiau paskelbtų iššūkių. Norintys prisijungti laiškus tesiunčia į kepejaibestabdziu@gmail.com .
2. Kiekvienas klubo narys turi pasiūlyti mažiausiai vieną iššūkį.
3. Metantysis iššūkį privalo pats jį pagaminti.
4. Nariai turi priimti mažiausiai trečdalį iššūkių ir praleisti ne daugiau kaip tris iššūkius iš eilės.

5. Nariui atsisakyti mesti iššūkį be pateisinamos priežasties galima ne daugiau kaip du kartus. Po dviejų atsisakymų jis pašalinamas iš klubo narių.
6. Gaminti privaloma pagal pateiktą receptą. Jei kyla abejonių dėl jo teisingumo, pranešti apie tai komentaruose - bus svarstomos alternatyvos. Varijuoti galima tik neesminiais dalykais, pavyzdžiui, razinas keisti džiovintomis spanguolėmis, migdolus - lazdyno riešutais ir pan.
7. Savo tinklaraštyje smulkiai aprašyti rezultatus ir atsiųsti nuorodą el. paštu issukiai@gmail.com .

8. Receptas neprivalo būti super sudėtingas: jei su draugiško būrio palaikymu pagaliau išdrįsite išmėginti mielinę tešlą - tikslas pasiektas! Gaminame tiek konditerijos, tiek ir nesaldžius šedevrus.

9. Receptas turėtų būti iš patikimo šaltinio - žinomo kulinarinių knygų autoriaus/šefo receptas, skaitomo tinklaraštininko skelbtas receptas, užsieniniuose masiniuose projektuose išmėginti receptai ir pan. - šiek tiek abejojame recipes - dot - com ir panašių fermų skelabiama medžiaga :) O jei nesate tikri - issukiai@gmail.com visada atviri diskusijoms :)

10. Receptas skelbiamas mėnesio pradžioje, o tinklaraščiuose publikuojamas paskutinę mėnesio dieną.

Ir... Nestabdom!

O pirmąjį iššūkįmeta Vilma – Kepėjų be stabdžių pradininkė, krikštamotė ir visaip kaip idėjinė vadė. Ji siūlo mums ne super sudėtingą, bet drąsos reikalaujantį receptą - bulvių pyragą!

Kaip knygoje rašo, "net bulvės gali pasaldinti gyvenimą, jei jos vykusiai sumaišomos su riešutais, uogiene ir šokoladu."

Na, ar išdrįsite?

Bulvių pyragas su riešutais ir šokoladu

Kovo mėnesio iššūkis

Reikės:

100 g sviesto,

100 g cukraus,

1 žiupsnelio druskos,

5 kiaušinių tryniai,

200 g maltų riešutų,

pusė tarkuotos citrinos žievelės,

400 g virtų sumaltų bulvių (ginkdie nesutrintų blenderiu),

75 g manų kruopų,

3 AŠ kepimo miltelių,

sviesto skardai ištepti,

3-4 VŠ džiūvėsių,

5 kiaušinių baltymų.

Aptepimui:

3 VŠ abrikosų džemo,

3 VŠ vandens.

Glaistui:

100 g puskarčio šokolado,

20 g sviesto,

2 VŠ vandens.

Gaminimas:

Sviestą iki putų ištrinti su cukrumi ir druska, po vieną įplakti trynius, įmaišyti riešutus, citrinos žievelę, bulves, manų kruopas ir kepimo miltelius. Tešlą 15 minučių atidėti į šalį.

Tuo tarpu sviestu išteptą skardą pabarstyti džiūvėsėliais.

Kiaušinių baltymus išplakti iki standžių putų ir atsargiai įmaišti į bulvių masę.

Kepti apie 45 minutes 200 laipsnių temperatūroje. Atvėsinti ant grotelių.

Abrikosų džemą sumaišyti su vandeniu ir aptepti pyrago paviršių. Šokoladą su sviestu ir vandeniu ištirpinti karšto vandens vonelėje, gerai išmaišyti ir aplieti pyragą.

Šaltinis (recepto ir nuotraukos): Ursula Grüninger "Kepiniai"

Garbanotas šokoladinis tortas su avietėmis

noreply@blogger.com (Kepėjai be stabdžių) — Wed, 03 Mar 2010 11:13:00 +0000

Numirs iš laimės visi smaližiai ir šokoholikai - turime dar vieną tortą! O šokolado jame tiek, kiek kai kurie per gyvenimą nesuvalgo. ;) Iššūkį meta tobulėjanti Jurgita. Na, po šio iššūkio ji bus nebe tobulėjanti, bet tobula! Visi kiti, tikiuosi, taip pat prisijungs.

Reikės:
Tešlai:
3 VŠ karšto valyto sviesto (ghee),
1 AŠ vanilės ekstrakto (nebūtina),
1/3 puod. miltų + 1 VŠ persijotų miltų,
1/3 puod. + 1 VŠ persijotos nesaldintos kakavos miltelių, pageidautina geros kokybės,
4 didelių kiaušinių,
2/3 puod. cukraus,
450 g puskarčio šokolado, smulkiai sukapoto (bangoms).

Sirupui:
1/3 puod. vandens,
1/3 puod. cukraus,
¼ - 1/3 puod. pasirinktinai aviečių trauktinės arba baltojo romo.

Kremui ir šokolado juostai:
3 puod. „creme fraiche“,
2 AŠ vanilės ekstrakto,
2-3 VŠ cukraus,
140 g nekartaus arba puskarčio šokolado, smulkiai sukapoto,
3 VŠ verdančio vandens,
140 g aviečių,
85 g puskarčio arba nekartaus šokolado (juostai aplink tortą).

Gaminimas:
1. Orkaitę įkaitinti iki 180°C, groteles įstatyti į apatinį orkaitės trečdalį. Kepimo popieriumi iškloti išardomą 20 cm skersmens formą ir atidėti.
2. Karštą sviestą supilti į dubenį, įmaišyti vanilės ekstraktą (jei naudojate). Sviestas tešlai turi būti karštas, todėl ištirpinę laikykite jį šiltai arba iš naujo pašildykite.
3. Kakavą sumaišykite su miltais ir 3 kartus persijokite.
4. Išplakite kiaušinius su cukrumi dideliame, karščiui atspariame dubenyje. Dubenį uždėkite ant puodo su verdančiu vandeniu ir pastoviai plakdami laikykite kol masė sušils. Nukelkite dubenį nuo puodo ir mikseriu plakite, kol masė atšals, tūris padidės tris kartus ir ištraukus plaktuvą matysis jo paliktos bangos.
5. Į kiaušinių masę suberkite trečdalį sausų ingredientų, atsargiai, bet pilnai įmaišykite. Kai tešlos spalva bus tolygi, įmaišykite likusį miltų ir kakavos mišinį.
6. Į karštą sviestą įdėkite apie 1 puodelį tešlos ir gerai įmaišykite. Gautą masę sukrėskite į tešlą ir su plačia mentele įmaišykite.
7. Sukrėskite tešlą į paruoštą formą. Kepkite 25-30 min., kol paspaudus tešlos paviršių jis bus spyruokliuojantis. Išėmus iš orkaitės leisti atvėsti formoje.
8. Kai pyragas pilnai atauš, mažu peiliuku perbraukti per formos kraštą, kad atkibtų pyrago kraštai. Iš formos išimtą pyragą, ne aukštyn kojom, padėti ant gabalėlio kepimo popieriaus. (Tortas iki šio etapo gali būti pagamintas iš anksto, sandariai suvyniotas ir laikomas šaldytuve 2 dienas arba sušaldytas 3 mėnesius. Atitirpinti suvyniotą kambario temperatūroje).

Šokolado ruošimas:
1. Šokoladą reikės užlieti ant kepimo skardos, o po to gremžti, kad gautųsi bangos. Jei neturite pakankamai skardų, procedūrą reikės pakartoti kelis kartus. Skardos turi būti lygios, be įlenkimų, nepadengtos teflonu ar kita danga.
2. Vandens vonelėje arba mikrobangų krosnelėje ištirpinti šokoladą. Šokolado temperatūra neturi viršyti 50°C (galite patikrinti termometru arba lūpomis - turi jaustis šiluma).
3. Virš viryklės įkaitinkite skardą, bet ne tiek, kad degintų pirštus. Skardą padėkite aukštyn kojomis ant plokščio paviršiaus ir užpilkite apie 1/3 puodelio šokolado. Mentele išlyginkite šokoladą, kad gautumėte ploną sluoksnį apie 1 mm storio. Padėkite į šaldytuvą mažiausiai 30 min arba kelioms valandoms. (Geriau šaldyti kelias valandas ir tada leisti atšilti iki gremžimui tinkamos temperatūros, negu gaudyti momentą kada jis pakankamai sustingęs).
4. Pakartokite su likusiu šokoladu ir turimomis skardomis.

Bangų formavimas:
1. Iš šaldytuvo išimtą skardą palaikykite kambario temperatūroje, kol šokoladas bus pakankamai lankstus.
2. Pasidėkite skardą prieš save ir vieną kraštą atremkite į kūną. Paimkite plačią metalinę mentelę. Labai nedideliu kampu, lyg norėtumėte pakišti mentelę po šokoladu, nuo viršaus pradėkite gremžti 10-12 cm pločio juostą. Braukdami mentelę, judinkite ranką aukštyn ir žemyn, kad juosta gautųsi banguota. Jei reikia, kita ranka padėkite formuoti klostes. Procedūrą kartoti, kol visas šokoladas bus sunaudotas ir pagaminsite daug bangų.
3. Pagamintas šokoladines bangas sudėkite ant kepimo popieriaus ir įdėkite į šaldytuvą.
4. Kartais pasitaiko, kad bangos lūžinėja arba šokoladas susisuka į vamzdelius – tai reiškia, kad šokoladas per šaltas. Palaikykite jį kambario temperatūroje ir bandykite vėl. Jei šokoladas tirpsta ir limpa prie mentelės, tai reiškia, kad jis per šiltas ir jį reikėtų palaikyti šaldytuve. Jei temperatūra tinkama, šokoladas vienalytis ir lankstus, bet bangos vis tiek nesigauna, pabandykite kitu kampu pakreipti mentelę.

Sirupui:
1. Užvirinti vandenį su cukrumi mažame puode, maišant, kad cukrus ištirptų. Pavirti 2-3 min., nukelti nuo ugnies ir ataušinti. Įpilti ¼ puodelio aviečių trauktinės arba romo. Paragaukite, jei trūksta, įpilkite daugiau.
2. Kremui paplakite „creme fraiche“ su vanilės ekstraktu, iki minkštų viršūnėlių konsistencijos, tada suberkite 2 VŠ cukraus ir plakite kol sutirštės. Paragaukite, jei trūksta saldumo įberkite dar cukraus ir plakite kol kremas pradės stingti. Uždenkite ir laikykite šaltai kol prireiks.

Torto surinkimas:
1. Biskvitą perpjaukite horizontaliai į 3 lygias dalis su dideliu rantytu peiliu. Vienč dalį įdėkite į išardomos 20 cm skersmens formos dugną ir patepkite sirupu.
2. Vandens vonelėje ištirpinkite šokoladą. Įmaišykite ¼ puodelio paruošto kremo. Įmaišykite dar vieną puodelį kremo ir tuomet greitai, kol nesustingo, užtepkite šokoladinį kremą ant biskvito formoje.
3. Sudrėkinkite sirupu antrą biskvitą ir, sudrėkinta puse žemyn, uždėkite ant pirmojo sluoksnio su kremu, lengvai paspaudžiant. Sudrėkinkite antrą sluoksnį iš viršaus ir apdėkite avietėmis, paliekant nedidelius tarpus. (Kelias gražiausias uogas pasilikite).
4. Užtepkite ant uogų 1-2 puodelius „creme fraiche“ kremo, gražiai išlyginkite mentele, kad kremo būtų tarp uogų ir ant viršaus.
5. Sudrėkinkite likusį biskvitą ir sudrėkinta puse žemyn uždėkite ant aviečių sluoksnio, lengvai paspauskite.
6. Uždenkite tortą ir likusį kremą, įdėkite į šaldytuvą ir šaldykite mažiausiai 2-3 val., daugiausiai – 24 val.
7. Nuimkite išardomos formos šoną, padėkite tortą su pagrindu ant kepimo popieriaus lakšto.

Šokoladinė juosta:
1. Paimkite gofruoto plastiko lakštą, iškirpkite 65 cm ilgio juostą kurios plotis 1 cm didesnis negu torto aukštis. Prieš save pasidėkite didelį kepimo popieriaus lapą (jis apsaugos stalviršį nuo varvančio šokolado) ant jo padėkite plastiko juostą.
2. Ištirpinkite šokolado juostai skirtą šokoladą vandens vonelėje. Šokolado temperatūra turėtų būti ne daugiau 50°C. Užpilkite šokoladą ant plastikinės juostos vidurio per visą ilgą, mentele paskirstykite jį per visą juostos plotį. Jei šokolado nutekės, nugremžkite jį nuo kepimo popieriaus ir pakartotinai ištirpinkite.
3. Mažą peiliuką užkiškite po vienu šokoladu apteptos juostos kraštu ir atsargiai atkelkite nuo popieriaus. Atsargiai pakelkite visą juostą.
4. Šokolado puse į vidų glaudžiai apjuoskite visą tortą. Vieną galą prispauskite prie torto, o kitą, kuris persiklotų su prispaustuoju galu, palikite neprispaustą, tik pridėkite prie jo mažą gabaliuk kepimo popieriaus.
5. Padėkite tortą į šaldytuvą mažiausiai 1 valandai, kol šokoladas sukietės.
6. Išimkite tortą, padėkite ant serviravimo indo ir viršų aptepkite likusiu „creme fraiche“ kremu.
Išimtas iš šaldytuvo šokoladines bangas dėkite apskritimu ant torto, pradedant nuo išorinio krašto, atsargiai įsmeigiant į kremą. Bangos turi lengvai persikloti viena su kita. Sudėkite išsaugotas avietes. Pašaldykite tortą 15 minučių, kol sutvirtės (arba iki 6 val., jei reikia), prieš nuimant plastiką ir patiekiant.
7. Atsargiai, po kelis centimetrus nuimkite plastiko juostą juosiančią tortą. Jei plastikas prilipęs, pašaldykite tortą dar 10 minučių ir bandykite vėl.
8. Pjaustykite tortą karštame vandenyje pamirkytu ir nusausintu dideliu rantytu peiliu, pjaunant vertikaliai žemyn. Pirmą gabaliuką geriau pjauti didesnį, kad būtų lengviau išimti.

Laikymas:
Nors torto dalys gali būti paruoštos iš anksto, surinktą tortą reikia patiekti tą pačią dieną kai iškeptas.

Nuotraukos ir recepto šaltinis: Recipe zaar

Princesės tortas

noreply@blogger.com (Kepėjai be stabdžių) — Thu, 21 Jan 2010 12:02:00 +0000

Sveiki visi sulaukę naujų metų! Turiu omenyje, naujų - kepėjams be stabdžių, nes projektas gyvuoja daugiau negu metus ir įveikta 14 iššūkių! :) Linkiu ir toliau nenuleisti ginklų (t.y. kočėlų, plaktuvų, šaukštų), apsišarvuoti kantybe ir drąsiai pamojuoti balta pirštine kviečiant į kovą su naujais iššūkiais.
Naujus metus pradeda Egidija su labai romantišku iššūkiu - Princesės tortu.
"Mėgstamas švedų skanėstas ant gimtadienio stalo, o ir šiaip kokia gražia proga. Gabaliuką šio burnoje tirpstančio skanumyno galima nusipirkti bet kurioje Švedijos kavinėje. O jei neturim laiko ir galimybės ten nuskristi, kodėl nepasigaminus patiems?" sako ji. Ir tikrai - kodėl gi nepasigaminus? :)

Reikės:

Vanilinio biskvito,
Drėkinimo skysčio,
1/3 puodelio aviečių uogienės,
Plaktos grietinėlės kremo,
1 puodelio plikyto kremo,
Marcipanų masės,
Cukraus pudros.
(Puodelis – 250 ml)

Gaminimas:

Vanilinis biskvitas:
5 dideli kiaušiniai,
1/3 puodelio cukraus,
2 šaukštai sviesto,
1 arbat. šaušt. vanilės esencijos,
1 puodelis persijotų miltų.

1. Įkaitinkite orkaitę iki 175 C. Ištepkite sviestu ir pabarstykite miltais kepimo formą. Įklokite į dugną kepimo popierių. Užkaiskite puodą su vandeniu. Palaukite kol užvirs.
2. Gerai išplakite kiaušinius. Suberkite cukrų. Dėkite dubenį su kiaušiniais virš verdančio vandens. Dugnas neturi siekti vandens, tarpas turi būti apie 5 cm. Pastoviai maišydami sulaukiame kol kiaušinių masė pasidaro šilta. Neperkaitiname, kad nesigautų kiaušinienė. Nuimame dubenį nuo garų, toliau maišome mikseriu dideliu greičiu, be sustojimo apie 3-4 minutes.
3. Tuo tarpu ištirpiname sviestą. Įdedame vanilę.
4. Kiaušinių masė yra paruošta, kai atvėsta ir padidėja mažiausiai 3 kartus.
5. Į kiaušinius suberiame ketvirtadalį miltų. Atsargiai išmaišome. Dedame kitą ketvirtį, vėl atsargiai išmaišome ir t.t. kol visi miltai bus įmaišyti.
6. Palengva įmaišome į tešlą ištirpintą sviestą. Pamažu, kad tešla nesukristų. Atsargiai išmaišome.
7. Supilame tešlą į paruoštą, 22 cm skersmens kepimo formą. Kepame vidurinėje orkaitės lentynoje. Kepame 30 minčių. Neatidarinėjame orkaitės kol nepraėjo 25 minutės. Patikriname ar iškepė mediniu pagaliuku.
8. Ištraukiame biskvitą iš orkaitės ir iš karto su peiliu perbraukiame aplink formos sienelę, kad pyragas atliptų. Paliekam ataušti 5 minutes. Išimame iš formos ir laukiame kol visiškai atauš.

Marcipaninė masė:
3 puodeliai persijotos cukraus pudros,
450 g migdolų pastos,
3 šaukštai sirupo,
2-3 šaukštai vandens,
1/8 - 1/4 arbat. šaukštelio žalių maistinių dažų (tradicinė Princesės torto spalva).

1. Sudedame cukraus pudrą į dubenį. Po arbatinį šaukštelį dėti marcipanų pastą ir plakti mikseriu vidutiniu greičiu. Sudėti visą pastą užtruks apie 5 minutes. Supilame sirupą, gerai išmaišome, kol jo nebesimatys.
2. Mažame dubenėlyje sumaišome vandenį su dažais. Po truputį pilame į marcipanų masę, visą laiką plakant mikseriu. Masė turi būti be gumulėlių, ne per daug lipni.
4. Dedame marcipanų masę ant maistinės plėvelės, suformuojame kepimo formos dydžio apskritimą, 1,5 cm storio. Uždengiame plėvele, suvyniojame ir dedame į šaldytuvą nakčiai.

Drėkinimo skystis:
1/2 puodelio vandens,
1/4 puodelio cukraus,
1 arbatinio šaukštelio tamsaus romo.

1. Sumaišome vandenį su cukrumi ir ant vidutinės ugnies kaitiname iki užvirimo. Kai šiek tiek praaušta - supilame romą. Visiškai ataušiname.

Plikytas kremas:
1 1/2 puodelio pieno perpus su grietinėle,
6 šaukštų krakmolo,
1/2 puodelio cukraus,
1/2 puodelio vandens,
4 didelių trynių, kambario temperatūros,
1 arbat. šaukštelis vanilės ekstrakto.

1. Pašildome pieną su grietinėle iki užvirimo. Tuo tarpu dubenyje sumaišome krakmolą su cukrumi, įmaišome vandenį ir išmaišome su šluotele. Po vieną dedame trynius. Kai pienas užverda, po truputį sudedame pusę krakmolo masės. Visą laiką maišant, sudedame likusią masę. Verdame ir maišome kol kremas sutirštės - apie 2 – 5 minutes.
2. Nukeliame nuo ugnies, įmaišome vanilės esenciją. Perdedame į metalinį indą ir leidžiame visiškai atšalti. Kad nesusidarytų plėvelė retkarčiais pamaišome.

Plaktos grietinėlės kremas:
3 puodelių plakamosios grietinėlės,
3 šaukštų cukraus,
1 arbat. šaukštelio vanilės esencijos.

1. Plaktą grietinėlę ruošiame paskutiniu momentu, prieš pat tepant tortą. Sumaišome visus ingredientus dubenyje, plakame mikseriu kol iš grietinėlės bus galima formuoti styrančias viršūnėles.

Surinkimas:

1. Biskvitą perpjauname išilgai į tris dalis. Viršutinę biskvito dalį naudosime pagrindui. Pašlakstome drėkinimo skysčiu, stengiantis per daug nesudrėkinti. Patepame plonu, beveik permatomu aviečių uogienės sluoksniu. Tepame apie pusę centimetro storio plaktos grietinėlės sluoksnį. Dedame kitą biskvito lakštą. Pašlakstome drėkinimo skysčiu. Tepame 1 cm storio plikyto kremo sluoksnį. Dedame paskutinį lakštą, nupjauta puse į apačią ir pašlakstome drėkinimo skysčiu.
2. Torto šonus aptepame plaktos grietinėlės kremu, maždaug 3 milimetrų storio. Plakta grietinėlė turi taip padengti biskvitą, kad marcipaninė masė prie jo negalėtų prisiliesti.
3. Sudedame likusią grietinėlę ant viršaus, suformuojame kalniuką. Turi gautis kažkas panašaus į apverstą dubenį. Gražiai peiliu išlyginam paviršių.
4. Marcipaną išimame iš šaldytuvo 1 val. prieš pradedant formuoti tortą. Prieš dedant marcipaną ant torto, galima pasitreniruoti ant tokio pat dydžio dubens. Kai prisipraktikuojame, suvyniojame marcipaną į rutulį ir iš naujo iškočiojame iki reikiamo dydžio ir storio.
5. Stalo paviršių pabarstome cukraus pudra. Kočėlu iškočiojame marcipaninę masę į 45 cm skersmens 3 milimetrų storio apskritimą. Jei reikia, dar paberiame cukraus pudros, kad marcipaninė masė neliptų prie stalo. Pabaigus kočioti nubraukiame cukraus pudros perteklių, nieko baisaus jei truputis ir liks.
6. Dedame marcipaninę masę ant torto pradedant nuo priekio. Kad būtų patogiau, marcipaninę masę galima laikyti ant kočėlo ir po truputį nuleisti ant torto.
7. Pabaigus, tortas turi būti pilnai padengtas marcipanų mase. Pasistengiame, kad ant torto nebūtų klosčių ir oro pūslių.
8. Nupjauname marcipaninės masės perteklių. Neišmetame, galėsime padaryti papuošimus.
9. Užkišę ilgą peilį kilstelime tortą ir užlenkiame marcipaninę masę po apačia, kad nesimatytų biskvito.
10. Apibarstome cukraus pudra. Papuošiame lapeliais iš likusios marcipaninės masės ir gyvu rožės žiedeliu.
11. Paruoštą tortą galima laikyti šaldytuve iki 2 dienų. Prieš patiekiant 30 min. palaikyti kambario temperatūroje.

Nuotraukos ir recepto šaltinis: iVillage

Drezdeno Kalėdinis pyragas (Stollen)

noreply@blogger.com (Kepėjai be stabdžių) — Fri, 18 Dec 2009 16:31:00 +0000

Anglai Kalėdoms kepa mince pies, italai Panettone, o vokiečiai - stollen'ą. Beata meta iššūkį ir siūlo išsikepti tradicinį vokišką kepinį. Jis kimšte prikimštas džiovintų vaisių, prieskonių, cukatų, kai kuriuose per vidurį dedamas marcipaninis įdaras, todėl pyragas yra labai aromatingas ir šventiškas.

Šis iššūkis truputį neįprastas, nes nėra konkretaus recepto. Šį mėnesį laisvė išsirinkti sau patikusį receptą, pagaminti pyragą ir pasidžiaugti juo savo tinklaraštyje po švenčių.

Linksmų, skanių ir šeimyniškų Kalėdų! :-)

Nuotrauka paimta iš puslapio www.sterntalerbakery.com

Sileziška šviesi duona

noreply@blogger.com (Kepėjai be stabdžių) — Tue, 17 Nov 2009 11:14:00 +0000

Ne, tai ne pirktinė "Palangos" duona. Ir net ne "viens, du, trys" duonkepės variantas. Čia ohoho iššūkis kurį šį mėnesį meta Dautartė. Šiai duonai iškepti nereikės nė trupučio mielių, bet prireiks daug kantrybės... Viskas prasideda nuo miltų ir vandens...
Duonos kepimo procesą aprašė ir sutiko paskolinti nuotraukas Michailas, tinklaraščio „О хлебе, качестве продукции и о любимой“ autorius. Receptas verstas taip, kaip aprašė autorius.
Kas šį mėnesį su mumis? :)

Raugo pagrindinis receptas
Gaminimo būdas paimtas iš Peterio Reinhardto knygos "The Bread Baker's Apprentice" ir Maggie Glezer knygos "Artisan Baking". Raugo gamybai reikia 4-5 dienų ir minimaliai pastangų.

Reikės:
Rupių ruginių miltų (whole rye flour),
Kvietinių miltų (I rūšies - all-purpose unbleached),
Vanduo

Gaminimas:

0 diena. Paimkite 1/2 stiklinės ruginių miltų (60 g), 1/3 stiklinės vandens (85 g), išmaišykite, uždarykite dangteliu* ir palikite parai. Kai maitinu raugą, visada imu virintą vandenį iš čiaupo, nors iš patirties žinau, kad tai nėra labai svarbu.

1 diena. Atidenkite dangtelį. Greičiausiai Jūs nieko nepamatysite, gal pasirodys kokia atsitiktinė, nežinia iš kur atsiradusi, pūslelė. Įberkite dar 1/2 stiklinės ruginių miltų ir įpilkite 1/3 stiklinės vandens, gerai išmaišykite ir pridenkite dangteliu dar parai.

2 diena. Teoriškai, šią dieną raugas turėtų pradėti augti. Tai gali atsitikti anksčiau pirmą dieną, o gali ir vėliau – apie trečią, ketvirtą dieną. Štai taip atrodo raugas 2 dienos pabaigoje. Jis paaugo iki indo viršaus ir šiek tiek nukrito, atsirado charakteringas, gana šlykštus kvapas – panašus į pūvančios žolės. Kai raugas pasieks šį etapą, išmeskite jo pusę, įberkite ½ stiklinės kvietinių miltų (apie 60-65 g) ir įpilkite ¼ stiklinės vandens (55 g), gerai išmaišykite, uždarykite, palikite parai.

3 diena. Raugas paaugs nedaug, maždaug tiek iš pradžių ir tiek vėliau.
Dar kartą išmeskite pusę raugo, įberkite ½ stiklinės kvietinių miltų (apie 60-65 g) ir įpilkite ¼ stiklinės vandens (55 g), gerai išmaišykite, uždarykite, palikite parai.

4 diena. Dar kartą išmeskite pusę raugo, įberkite ½ stiklinės kvietinių miltų (apie 60-65 g) ir įpilkite ¼ stiklinės vandens (55 g), gerai išmaišykite, uždarykite, palikite parai. Dabar reikia atidžiau stebėti – raugas sustiprėjo ir augs greičiau.

5 diena. Mano atveju, po 12 valandų raugas išaugo trigubai ir buvo tolygiai pripildytas pūslelių. Kvapas jau turėtų būti šviežias ir malonus, skonis – vidutinio rūgštumo. Jei dar leisite pastovėti 12 valandų, raugas pradės kristi, bet to nebūtina daryti, nes raugas yra paruoštas. Dabar jį galima maitinti ir laikyti pagal šią instrukciją. (Aut.past. Nors man atrodo, kad pirmas dvi savaites raugo geriau nedėti į šaldytuvą.)

Sileziška šviesi duona

Raugui:
25 g stipraus ruginio raugo (drėgnumas (hydratation) 100%) **
100 g rupių ruginių miltų
100 g vandens

Išmaišykite raugą ir palikite 8-12 valandų kambario temperatūroje. Raugas išaugs dvigubai, bus daug smulkių pūslelių, skonis – rūgštus.

Tešlai:
500 g kvietinių miltų (I rūšies)
200 g raugo (drėgnumas (hydratation) 100%)
300 g vandens
3-4 g (1 a.š.) sausų mielių (pagal knygą 1 a.š. - 5 g, bet tiek yra per daug)
10 g druskos
1 a.š. maltų kmynų (nebūtina)

Gaminimas:
1. Pasverkite visus ingredientus plakiklio inde ir kablio pagalba išmaišykite tešlą (greitis mažas/vidutinis, su KitchenAid - 4 greitis). Maišyti kol masė taps vientisa ir dar 7-8 minutes. Tešla turi būti elastinga, šiek tiek lipni.

2. Įdėkite tešlą į aliejumi išteptą dubenį pridenkite maistine plėvele ir palikite 2-2,5 val. kol tešlos tūris padvigubės. Jei tešla auga greičiau, apminkykite ją ir leiskite augti 2 val.

3. Ant skardos padėkite kepimo popieriaus lapą ir šiek tiek apibarstykite ruginiais miltais. Tešlą padalinkite į 2 dalis, suformuokite rutulius, o po to suteikite jiems ovalo formą***, kad duonelės būtų apie 15 cm ilgio. Suformuotus kepalus padėkite ant popieriaus (lygia puse į viršų). Kepalų viršų apibarstykite ruginiais miltais ir palikite augti 1-1,5 val.

4. Įkaitinkite orkaitę su akmeniu**** iki 200° C temperatūros. (Aut.past. Vieną kepalą įpjoviau 4 kartus, o kitą apšlaksčiau vandeniu, apibarsčiau kmynais ir, pjaudamas kiek giliau, įpjoviau 3 kartus.)

5. Kepkite 40 minučių su garais*****. Prieš išimant, kepalus galite apipurkšti vandeniu (nebūtina). Aš apipurškiau tik kepalą su kmynais, nuotraukoje gerai matyti, kaip jis blizga.

Receptų autoriaus pastabos:
* Galima daryti bet kokiame inde pvz. stiklainyje ir pridengti jį maistine plėvele.
**Tai reiškia, kad raugui paruošti reikėjo paimti po tiek pat gramų miltų ir vandens t.y. taip kaip pagrindiniame raugo recepte.
*** Kaip daryti ovalo formos kepalus, galima pamatyti čia.
**** Jei nėra akmens, užteks ir paprastos skardos.
***** Kepimas su garais. Svarbu užtikrinti, kad per pirmas 10-12 minučių orkaitėje būtų drėgna tam, kad tešla dar galėtų paaugti. Galimi du būdai:
1) kai orkaitės apačioje, prieš pradedant kaitinti, pastatomas indas į kurį įpilta stiklinė vandens (idealiai tinka stora ketaus keptuvė). Jei kepimo metu vanduo išgaruoja, įpilti dar.
2) kai vos pradėjus kepti, kas minutę orkaitė yra atidaroma ir vandeniu apipurškiamos orkaitės sienelės. Šis būdas nėra toks efektyvus kaip pirmas, bet geriau negu nieko.

Dautartės pastaba:
Indas raugui turi būti steriliai švarus.

Šimtalapis!

noreply@blogger.com (Kepėjai be stabdžių) — Tue, 13 Oct 2009 16:03:00 +0000

Šio mėnesio iššūkio komentuoti nereikia - visi jį žino, visi jį mėgsta (kas sako, kad nemėgsta - meluoja :)), bet... niekas nekepa, nes vien pagalvojus apie gamybą plaukai pasišiaušia. Šį kartą nebeišsisuksim, nes rutuliukas mojuoja balta pirštine ir kviečia į "kovą". Nukaukime šimtalapį galingais kočėlo smūgiais ir išeikime iš virtuvės aukštai išgelta galva dainuodami "We are the champions my friends, we'll keep on fighting till the end, No time for losers..." :)
Receptas ir nuotrauka Cipciuko iš Supermama forumo. Deja, nebuvo kaip atsiklausti autorės dėl sutikimo publikuoti nuotrauką, tad, jei ji atsilieps, nuotrauką išimsime.

Reikės:
500 g miltų,
25 g mielių,
125 ml pieno,
2,5 kiaušinio,
1 stiklinės aguonų,
500 g sviesto ( gali būti perpus su margarinu EVE) būtinai 82% riebumo,
300 g cukraus,
Pora saujelių razinų.

Gaminimas:
Mieles užpilti šaukšteliu cukraus ir šaukštu drungno pieno. Palikti, kad pakiltų.
Kiaušinius su pienu paplakti, suberti miltus ir pakilusias mieles.
Užminkyti tešlą.
Ji lipni, tad minkant vis pasitepkite rankas riebalais.
Tešla minkoma apie pusę valandos!!! (Minkant girdisi pokštelėjimas tešloje, tai - oro pūslelės, kurios būtinos; kuo daugiau pūslelių - tuo geriau).
Tešlą padaliname į 5 vienodus gabaliukus, viršų patepame lydytu sviestu, paliekam, kad pakiltų.
Imamas vienas gabalėlis, truputį pakočiojamas, dedamas ant stalo, patepto sviestu, ir pradedama tampyti į visas puses. Plonumas turi būti kaip laikraščio lapo.
Visas sviestas išlydomas, atvėsinamas ( nebūtinai iki visiško atšalimo).
Ištampytas lakštas gausiai (!!!) apipilamas sviestu ( bet jo turi užtekti visiems lapams aplieti) ir taip pat gausiai apibarstomas cukrumi ( jo kiekio taip pat turi užtekti visiems lapams).
Imamas kitas pakilęs blynelis, pakočiojamas, užvyniojamas ant kočėlo ir pernešamas ant jau ištampyto lakšto ant kurio jis plonai ištampomas. Vėl pilamas sviestas ir t.t. Taip ištampomi visi gabalėliai tešlos.
Viršutinis lapelis apipilamas sviestu, cukrumi, apibarstomas razinomis. Voleliu sudedamos nuplikytos ir permaltos aguonos( mėsmale ar trintuvu). Pradedant nuo krašto standžiai suvyniojamas volelis ( nesijaudinkite, sviesto neišbėga nė lašo, nes kol jūs tampote kitą lakštą, jis apstingsta ant prieš tai aptepto lakšto).
Perkelkite vyniotinį į skardą. Geriausia naudoti formą su skyle. Jei tokios neturite – nieko baisaus, nes nukentėti gali tik vaizdas. Pakildinama. Kepti apie 1-1,5 valandos, iki 180-200C įkaitintoje orkaitėje. Kad neapdegtų, kai tik parus uždenkite folija. Gaunasi 28 cm skersmens ir 8 cm aukščio pyragas.

Skanaus!

Plikyti riestainiai

noreply@blogger.com (Kepėjai be stabdžių) — Sun, 13 Sep 2009 18:31:00 +0000

Ir kas gi nemėgsta plikytų riestainių? Kaip smagu per Kaziuko mugę nusipirkti girliandą barankų ir kramsnoti vaikštant ir žiūrinėjant amatininkų darbus! Bet kaip nemalonu kai jos būna padžiūvusios... Tad siūlau pasigaminti patiems šviežutėlių, skanutėlių, plikytų riestainėlių. Nuotrauką maloniai sutiko paskolinti Sonatina. Ačiū jai! Pamaniau, kad užteks nuotraukų ieškoti tarp užsienio blogų, juk ir savo padangėje turime kulinarijos asų!

Reikės:
6-8 puodelių duoninių miltų,
4 VŠ sausų mielių,
6 VŠ cukraus arba šviesaus medaus,
2 AŠ druskos,
3 puodelių karšto vandens,
Šlakelio augalinio aliejaus,
4,5 L vandens,
3-5 VŠ cukraus,
Kelios saujos kukurūzų miltų.

Gaminimas

Mielių tikrinimas:
Į maišymo dubenį įpilkite 3 puodelius karšto vandens. Vanduo turi būti karštas, bet ne per karštas – toks, kad nekentėdami galėtume išlaikyti pirštus kelias sekundes. Suberkite cukrų arba sudėkite medų ir išmaišykite pirštais arba metaline šluotele, kol cukrus (medus) ištirps. Suberkite mieles ir išmaišykite, kad ištirptų.
Palaukite apie 10 minučių, kol mielės atgis ir pradės augti. Tai mielių „tikrinimas“, kad įsitikintume jų gyvybingumu. Jei šį etapą praleisite, gali būti, kad pradėsite gaminti riestainius su negyvomis mielėmis ir jie gausis kieti. Mielės yra geros, jei pradeda putoti ir skleisti salsvą, lengvai primenantį alų, kvapą.

Tešlos gaminimas:
Į mielių ir vandens mišinį suberti apie 3 puodelius miltų, druską ir pradėti maišyti. Geriausia tai daryti rankomis, kad pajaustumėte tešlos konsistenciją. Jeigu rankų teptis nenorite, galite maišyti mediniu šaukštu. Įmaišius 3 puodelius miltų, tešla turi pradėti darytis tiršta. Toliau miltų dėti po pusę puodelio ir, po kiekvienos porcijos, prieš dedant daugiau miltų, gerai išmaišyti. Kuo tirštesnė darosi tešla, tuo mažiau dėti miltų vienu kartu.
Tešlą minkyti dideliame plačiame dubenyje arba ant švaraus, sauso, plokščio paviršiaus. Pabarstyti dubenį arba minkymo paviršių sauja miltų ir pradėti minkyti. Jei tešla limpa prie rankų ar paviršiaus, įberti truputį miltų. Minkyti tol, kol tešla taps graži ir stangri. Tam gali prireikti 8-10 minučių. Ji bus gana elastinga, bet sunki ir kietesnė negu įprasta duonos tešla. Kita vertus ji neturi būti ir per sausa, ji turi lengvai išsitempti neplyšdama.
Tešlą sudėti į lengvai aliejumi pateptą dubenį ir uždengti švariu drėgnu rankšluosčiu. Pavartykite tešlą dubenyje, kad visas kamuolys pasidengtu plonu aliejaus sluoksneliu. Tai padės jai neišdžiūti.
Padėti dubenį į šiltą, bet nekarštą vietą, kurioje nėra skersvėjų. Palikite kilti kol tūris padvigubės. Idealiausia temperatūra mielėms kilti yra 25 laipsniai.
Kol tešla kyla užvirinti 4,5 L vandens. Kai vanduo beveik užvirs, suberti cukrų ir sumažinti ugnį tiek, kad vanduo lengvai burbuliuotų – jo paviršius turi beveik nejudėti.
Kai tešla pakils, išversti ją ant stalviršio, pakumščiuoti ir greitai padalinti į tiek dalių, kiek riestainių norite gauti. Iš šio kiekio išeina apie 12. Riestainius formuoti galima dviem būdais. Pirmuoju būdu tešlos kamuoliukas suplojamas, jo viduryje pirštu padaroma skylė ir tešla „išverčiama“ per ją.
Antruoju būdu iš tešlos padaromas ilgas ritinėlis – „gyvatė“ ir sujungiami jo kraštai. Šis būdas keblesnis, nes galus reikia sulipdyti labai kruopščiai, kad jie neatsiskirtų verdant.
Įkaitinti orkaitę iki 200 laipsnių C.
Kai visi riestainiai suformuoti, leisti jiems 10 minučių „pailsėti“. Jie pradės po truputį kilti. Idealiu atveju jų tūris padidės ketvirčiu. Tada riestainius po 2-3 mesti į karštą vandenį. Žiūrėti, kad jų puode nebūtų per daug.
Pirmiausia riestainiai turi nugrimzti į puodo dugną, tada išplaukti į paviršių. Riestainiai gali ir nenugrimzti pilnai, o plūduriuoti. Jei taip nutiktų, jų tekstūra labiau primins duoną, o ne plikytą riestainį.
Riestainiui išplaukus į paviršių pavirti apie 3 minutes, tada apversti kiaurasamčiu ir virti dar 3 minutes. Po to riestainius išgriebti iš vandens ir sudėti ant švaraus virtuvinio rankšluosčio. Dėl vandenyje esančio cukraus riestainiai turi gautis dailūs ir žvilgantys. Taip išvirti visus riestainius.
Dvi kepimo skardas pabarstyti kukurūzų miltais, sudėti į jas paruoštus riestainius ir pašauti į karštą orkaitę. Kepti apie 25 minutes. Tada išimti iš orkaitės, apversti ir kepti dar 10 minučių. Tai padės išvengti „plokščiapadžių“ riestainių.
Išėmus iš orkaitės ataušinti ant grotelių. Nebandyti perpjauti riestainių kol pilnai neatauš! Karštų riestainių minkštimas kaip vata ir bjauriai pjaunasi.
Riestainių paviršių galima barstyti kuo tik norite: sezamo, moliūgo ar saulėgrąžų sėklomis, aguonomis, riešutais, avižomis ir t.t.
Barstyti reikia prieš kepant. Tuomet kai riestainiai bus sudėti į skardą, aptepti jų paviršių kiaušinio, išplakto su 3 VŠ ledinio vandens, plakiniu ir pabarstyti norimu priedu.

Recepto šaltinis: What's for lunch honey?
Naudinga nuoroda: Riestainių formavimas ir kepimas

"Angelų maistas" šokolado mėgėjams

noreply@blogger.com (Kepėjai be stabdžių) — Tue, 11 Aug 2009 18:48:00 +0000

Kiek iš jūsų yra girdėję/skaitę apie Angel Food pyragą? Turbūt visi... O kiek iš jūsų bandė jį gaminti? Turbūt vienetai... Šį mėnesį Skirmantė mojuoja balta pirštinaite ir kviečia visus išbandyti Chocolate Lover's Angel Food cake'ą. Taigi, plaktuvus į rankas, krūtines į priekį ir pirmyn! :)

Reikės:
¼ puodelio + 1 v.š. (28 g) kakavos miltelių;
¼ puodelio (60 g) verdančio vandens;
2 a.š. (8 g) vanilės ekstrakto;
1 ¾ puodelio (350 g) cukraus;
1 puodelis (100 g) sijotų 405 D tipo miltų;
¼ a.š. (1.7 g) druskos;
16 didelių kiaušinio baltymų (atitiks 2 puodelius arba 480 g);
2 a.š. vyno akmens (cream of tartar) arba 4 a.š. citrinos sulčių.

Gaminimas:
Orkaitę įkaitinti iki 180 laipsnių.
Vidutinio dydžio dubenyje išmaišyti kakavos miltelius su verdančiu vandeniu. Išplakti iki vienalytės masės, įmaišyti vanilės ekstraktą.
Kitame inde sumaišyti ¾ puodelio cukraus, miltus, druską. Dideliame inde paplakti baltymus kol suputos, suberti vyno akmenį (cream of tartar) arba supilti citrinos sultis ir plakti iki standžių putų. Palaipsniui įmaišyti likusį 1 puodelį cukraus. Nusemti kaupiną puodelį baltymų ir įmaišyti į kakavos mišinį. Ant likusių baltymų berti po ¼ puodelio miltų ir greitai, bet švelniai išmaišyti. Supilti kakavos masę. Kepti nepateptoje 25 cm skermens formoje su skyle viduryje apie 40 minučių.

Recepto šaltinis: "The cake bible"
Nuotraukos šaltinis: Company's coming

Empanados

noreply@blogger.com (Kepėjai be stabdžių) — Thu, 09 Jul 2009 06:18:00 +0000

Sveiki gyvi! Panašu, kad vasarą tikrai saldumynų mažiau norisi, nes antras iš eilės iššūkis nesaldus. Liepą į didvyrišką kovą kviečia stoti Eglė. Didvyriška todėl, kad ji neturi orkaitės! Vadinasi, gėda bus tiems, kas ją turi, bet nepasinaudos... ;) Iššūkis - iš Ispanijos kilusios, o vėliau ir visoje Lotynų Amerikoje paplitusios empanados. Taisyklių nevaržoma Eglė palieka laisvės kūrybiškumui bei vaizduotei, pasiūlydama tik pagrindinį tešlos receptą, o įdaras tebūnie pagal skonį ir norą. Empanadų įdaras gali būti ir jautiena, ir jūros gėrybės, žuvis, vištiena, kiauliena. Empanados gali būti vegetariškos, įdarytos daržovėmis (pvz. moliūgais, bulvių koše), galima įdaryti įvairiais sūriais, gali būti saldžios, (pvz. su ananasų ar uogų įdaru, šokoladu, bananais, riešutais). Bet dėl viso pikto, Eglė atsiuntė ir kelis įdarų receptus - jei netyčia mūza neaplankytų... ;)

Empanadų tešla (Gourmet, 2004, išeiga 12 didelių empanadų):
400 g miltų,
0,5 v. š. druskos
55 g atvėsinto (šalto) nesūdyto sviesto, supjaustyto 1 cm kubeliais,
2 didelių kiaušinių,
0,5 v. š. šampano acto (galima keisti paprastu maistiniu actu),
90 ml šalto (ledinio) vandens.

Gaminimas:
1. Į didelį dubenį persijoti miltus ir sudėti kubeliais pjaustytą sviestą. Miltus ir sviestą trinti pirštais, kol tešla ims panašėti į didelius trupinius su nedideliais gabalėliais sviesto.
2. Išplakti vieną kiaušinį su actu, gerai sumaišyti su vandeniu ir supilti į miltų ir sviesto ruošinį. Gerai išmaišyti.
3. Išversti tešlą ant miltuoto stalo paviršiaus ir minkyti delnikauliais, kol tešla taps vientisa ir elastinga. Iškočioti stačiakampį, perlenkti horizontaliai į tris dalis ir vertikaliai į tris dalis. Gautą mažesnį stačiakampį suvynioti į maistinę plėvelę ir padėti šaltai mažiausiai 1 val. (bet ne ilgiau nei 6 val, nes tešla pakeis spalvą).
4. Pasiruošti įdarą.
5. Įkaitinti orkaitę iki 200C. Padalinti tešlą į 12 lygių dalių, plonai iškočioti apskritimą ~3 mm storio. Kad kraštai būtų dailesni, iš apskritimo išspausti gražų apskritimą su apversta lėkšte. Į apskritimo centrą dėti įdaro tiek, kad iki apksritimo krašto dar liktų ~ 1,5 cm tešlos. Tešlos kraštus patepti antruoju išplaktu kiaušiniu, perlenkti apskritimą pusiau ir kraštus dailiai užspausti. Tai galima padaryti šakute, galima užlenkti kaip virtinukus arba šitaip.
6. Patepti empanadas kiaušinio plakiniu ir kepti įkaitintoje orkaitėje 25 - 30 min.

Pasiūlymai įdarams:

Argentinietiškas jautienos įdaras
(Šaltinis: use real butter)

3 v. š. alyvuogių aliejaus,
1 nedidelio svogūno, supjaustyto kubeliais,
0,5 raudonosios paprikos, išvalytos ir supjaustytos kubeliais,
0,5 a. š. raudonosios paprikos miltelių,
0,5 a. š. smulkinto džiovinto čili pipiro,
0,5 a. š. maltų juodųjų arba baltųjų pipirų,
0,5 a. š.malto kumino,
0,5 kg maltos jautienos,
druskos,
1 nedidelės bulvės, nuskustos ir supjaustytos nedideliais kubeliais,
sauja razinų (galima nedėti),
8-10 alyvuogių, supjaustytų kubeliais,
1 kietai virto kiaušinio,
3 pavasarinių svogūnėlių (arba svogūnų laiškų).

Gaminimas:
Keptuvėje įkaitinti aliejų ir pakepinti kubeliais pjaustytą svogūną, raudonąją papriką ir visus prieskonius (išskyrus druską), kol svogūnas gražiai pagels. Sudėti maltą jautieną, pagardinti druska ir kepti, kol mėsa gražiai paruduos. Atvėsinti, sudėti kubeliais pjaustytas bulves, razinas, alyvuoges, smulkintą kiaušinį ir smulkintus svogūnų laiškus. Išmaišyti.

Ananasų įdaras
(Šaltinis: Whats Cooking)

1 (800 ml) skardinės konservuotų ananasų,
120 ml cukraus,
1 cinamono lazdelės,
1 v. š. kukurūzų krakmolo,
1 v. š vandens.

Gaminimas:
Nusunkti ananasus, sumaišyti su cukrumi ir virti ant silpnos ugnies 30-40 min, kartu su cinamono lazdele, nuolat maišant. Jei masė labai vandeninga, sumaišyti 3 v. š vandens su kukurūzų krakmolu ir įmaišyti į ananasų masę, kaitinti ir nuolat maišyti, kol sutirštės. Atvėsinti.

Naudingos nuorodos:
Empanadų istorija ir įvairovė

Nuotraukos šaltinis: http://theleatherdistrictgourmet.files.wordpress.com/2008/01/empanadas.jpg